Posts By :

Justinas

Įvykiai Vokietijoje ir Švedijoje – kodėl Lietuvoje tas negresia?

Įvykiai Vokietijoje ir Švedijoje – kodėl Lietuvoje tas negresia? 1000 338 Justinas

Ar šio sausio įvykiai Vokietijoje ir Švedijoje patvirtina daugelio nuomonę apie pabėgėlius?

Tai kas įvyko yra smerktina (Vokietijos atveju), bei – tragiška (Švedijos), ir niekas negali pateisint kaltininkų.

Naivu teigti, kad pabėgėlių iš Artimųjų Rytų kultūra yra visiškai tokia pati kaip Europos. Visgi, dar naiviau būtų sakyti, jog vietiniai žmonės yra mažiau linkę nusikalsti. Tik pažiūrėkime kiek nužudymu, prievartavimų (dėl įvairiausių priežasčių) įvyksta Lietuvoje?

Pabėgėliai – tik žmonės, kurie būna geresni arba blogesni, bet tuo pačiu geba ir pasikeisti. Galima išvardinti daugybę jų sekmės istorijų ar gerų darbų Europoje. Tačiau, kaip sakoma, šaukštas deguto sugadina statinę medaus.

Kaip išventi panašių įvykių?

Kalbant apie įvykius Kiolne, dauguma pabėgėlių ten – jauni vyrai. Bendrą miesto demografinę padėtį tai liečia labai nežymiai, tačiau 20-30 metų žmonių grupėje – ryškėja moterų trūkumas. Vokietijoje praeitą savaitę girdėjosi svarstymai, jog nesant galimybei susirasti poros, šie vyrai gali būti labiau linkę į nusikalstamumą.

Kaip tai išspręsti? Visų pirma leisti priimtiems pabėgėliams atsivešti savo kraštuose likusias antrąsias puses. Žinoma, tai padidintų bendrą pabėgėlių skaičių, bet gal būt padėtų išvengti panašių situacijų?

Atvykėliams reikia sukurti kuo normalesnes gyvenimo salygas, kad jie galėtų gyventi normalius gyvenimus. Į tai įeina ir šeimos turėjimas.

Kodėl Lietuvoje tas negresia?

Lietuva turi privilegiją, atsirinkti ES perkeliamus pabėgėlius. Tai visiškai skiriaisi nuo situacijos Vokietijoje ar Švedijoje.

Tiesa, perkėlimo procesas juda lėtai, bet tik todėl, kad elgiamasi itin atsargiai. Perkeliamos tik šeimos ir kitos mažesnės rizikos grupės. Sunku įsivaizduoti, jog tokie žmonės priekabiautų prie moterų šalia Vilniaus Katedros.

3 svarbiausi dalykai pabėgėlių integracijoje kitais metais

3 svarbiausi dalykai pabėgėlių integracijoje kitais metais 1055 599 Justinas

Pirmieji pabėgėliai jau Lietuvoje, ir kaip matome, jų tikrai nėra ko bijoti.

Žinoma, atvažiavo tik viena šeima. Dėl šios priežasties, kol kas savo puslapyje buvome tylūs ir naujienų nusprendėme neskelbti.

Visgi ateina 2016 metai, per kuriuos į Lietuvą turėtų būti perkelta daug daugiau sirų, irakiečių (bei galbūt ir afganistaniečių ar Eritrėjos piliečių). Nors gali būti, kad ir ateinančiais metais pasirodys tik kelios šeimos, nes dabartinė Europos Sąjungos pabėgėlių perkėlimo schema stringa.

Tačiau, jeigu techninės problemos išsispręs, laukia kitoks scenarijus. Į Lietuvą bus perkelta ne viena, bet keli šimtai šeimų ar pavienių asmenų. Kaip ir dabar, jie visi iš pradžio keliaus į Ruklos pabėgėlių centrą. Bet kas laukia toliau?

Neseniai Nyderlanduose atlikta pabėgėlių apklausa parodė, jog dauguma jų turi vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą. Dėl suprantamų priežasčių, moterys iš arabų šalių (Sirijos) dažniausiai mokslo metais kiek nusileidžia iš ten atvykusiems vyrams. Žvilgtelkite į grafiką, pateiktą žemiau:

pabėgėlių

Tad, ką gi daryti, jog atvykėliai netaptų mūsų išlaikytiniais?

Šiame straipsnyje nebeminėsime kaip svarbu yra ir kultūriškai integruoti pabėgėlius. Taip pat, neišsiplėsime ties neseniai sumažintomis išmokomis pabėgėliams. Nors ir esame prieš tokį sprendimą, manome, jog kitais metais svarbiausia bus (tą rodo ir pavyzdžiai Europoje):

  1. Sužinoti, kokie atvykųsių pabėgėlių sugebėjimai: tam rėikėtų atvykėlius išbandyti, kad ir paprastais testais (pvz.: kompiuterinio raštingumo). Žinoma, patys pabėgėliai neturėtų slėpti savo geriausių pusių/talentų;
  2. Kuo greičiau, suteikti pabėgėliams galimybę dirbti. Tai reiškia ir galimybę būti įdarbintiems ir kurti savo pačių verslus. Vakaruose matome daugybę parduotuvėlių bei kavinukių, įkurtų imigrantų iš arabų šalių. Lietuvoje galėtų būti panašiai – svarbu, jog būtų mokami mokesčiai, o pabėgėliai neužsibūtų Rūkloje;
  3. Supažindinti darbdavius su pabėgėlių atsinešama patirtimi. Vokietijoje neseniai įvyko restoranų/kavinių savininkų/šefų susitikimas – greitųjų pasimatymų stiliumi – su sirais, turėjusiais patirties virtuvėje/aptarnavimo sferoje. To rezultatas – darbo pasiūlymai bei naujos galimybės verslui. Panašiai būtų galima susirasti ir įgudusių kirpėjų ar barzdaskučių. Nereikėtų apsiriboti ties viena sritimi.

Savo iniciatyvomis refugees.lt komanda pati stengsis prisidėti prie sėkmingo integracijos proceso. Apie jas visuomenę informuosime jau 2016 metais.

Linksmų švenčių!

Žodynėlis pabėgėliams

Žodynėlis pabėgėliams 657 159 Justinas

Žodynėlis pabėgėliams

Pristatome žodynėlį pabėgėliams bei žmonėms dirbantiems su jais, sukurtą berlyniečių organizacijos “Refugee Phrasebook”.

Apsilankę žodinėlio puslapyje (anglų k.) galite rasti reikalingiausiais frazes visomis pagrindinėmis kalbomis. Tarp jų ir lietuviškai (paslinkus lentelę į dešinę). Pabėgėlių dažniausiai naudojamos arabų (Sirija ir Irakas) bei Tigrinya (Eritrėja) kalbos pateiktos tiek vietiniu raštu tiek lotyniškomis raidėmis (fonetiškai).

“Refugee Phrasebook” galima lengvai atsispausdinti. Taip pat yra sukurtos specialios žodinėlio versijos, dirbantiems medicinos bei teisės srityse.

Už informaciją apie “Refugee Phrasebook” ačiū mūsų puslapio draugei Giedrei! Jeigu ir Jūs turite kokios naudingos ar įdomios informacijos/naujienų – pasidalinkite su mumis.

 

Ieškome žmonių: darbas su pabėgėliais

Ieškome žmonių: darbas su pabėgėliais 1000 544 Justinas

Darbas su pabėgėliais

Kadangi pirmieji ES perkeliami pabėgėliai Lietuvoje pasirodys jau šią žiemą, norėtume surinkti komandą žmonių, galinčių su jais dirbti.

Ieškome tiek norinčių bei galinčių savanoriauti, tiek siekiančių dirbti už atlygį. Užsiregistruot gali visų profesijų bei amžių atstovai. Jokių privalomų kriterijų nėra.

Kol kas konkrečių darbo vietų įvardinti negalime, tačiau jos turėtų aiškėti ateinančių mėnėsių bėgyje. Tik atsiradus galimybei, informuotume labiausiai tinkančius kandidatus.

Visus norinčius prašome užpildyti formą, pateiktą žemiau:

Užtikriname, kad Jūsų asmeniniai duomenys bus saugomi ir su jais bus elgiamasi tinkamai.

    Jūsų vardas (privaloma):

    Jūsų elektroninis paštas (privaloma):

    Jūsų telefonas:

    Gyvenamoji vieta (privaloma):

    Užsienio kalbos, kuriomis galite susišnekėti:

    Norėčiau/galėčiau:

    Jūsų profesija/užsiėmimas ar išsilavinimas:

    Norėčiau/galėčiau:

    Ar turite galimybių apgyvendinti pabėgėlį(-ius)?

    Pastabos/Jūsų žinutė:

    [recaptcha]

    Iškilus klausimams, prašome kreiptis į mus tiesiogiai.

    ES patvirtino kiek pabėgėlių bus perkelta į Lietuvą

    ES patvirtino kiek pabėgėlių bus perkelta į Lietuvą 600 337 Justinas

    Europos komisija (EK) patvirtino planą, pagal kurį į Lietuvą bus perkeliami pabėgėliai.

    Antradienį (Rugsėjo 22 d.) EK parvirtino, jog į Lietuvą bus papildomai perkelta – kiek daugiau nei planuota – 756 pabėgėliai. Šis skaičius prisidės prie dar gegužės mėnėsį patvirtintų 503. Taigi iš viso – 1259 pabėgėliai Lietuvoje per ateinančius porą metų. Jie bus atrenkami Graikijoje bei Italijoje (ir, potencialiai, Vengrijoje).

    Tiesa, šis skaičius sumažėtų iki anksčiau minėtų – 1105. Tam reikia, kad prie EK plano prisijungtų Norvegija ir Šveicarija. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis taip ir bus.

    Pirmenybė bus teikiama bėganties nuo karo. Kitaip tariant, prieglobsčio prašytojams iš Sirijos, Irako bei Eritrėjos. Tai – džiugi žinia Lietuvai, nes nesulauksime taip bijomų ekonominių migrantų iš kitų Afrikos bei pietų Azijos šalių.

    Europos Sąjunga (ES) Lietuvai skirs po 6000 eurų už kiekvieną priimtą pabėgėlį. Sumoje – virš 7 milijonų eurų. Taip pat, bus apmokamos jų perkelimo išlaidos (iki 500 eurų). Taigi, valstybės biudžetui didelio smūgio nebus.

    Skaitykite daugiau (anglų k.) oficialiame ES puslapyje.

    Palaikykime pabėgėlius Kaune

    Palaikykime pabėgėlius Kaune 851 315 Justinas

    For English read below

    Palaikykime pabėgėlius

    Du pirštai į priekį – taika, pergalė ir tiesa!

    Jau sausio mėnesį Lietuva sulauks pirmųjų 95 pabėgėlių iš karinių konfliktų ir persekiojimų kamuojamų šalių.

    Šie žmonės, ieškodami saugios ir taikios gyvenamosios aplinkos, pasirinks mūsų šalį kaip naujuosius savo namus.

    Reikšdami palaikymą ir geranorišką bei šiltą pabėgėlių priėmimą, refugees.lt šį sekmadienį Kaune organizuoja fotosesiją „Pabėgėliai laukiami Lietuvoje”.

    Visi, kurie nėra abejingi pabėgėlių krizei, kviečiami sekmadienį 17:00 atvykti į Rotušės aikštę Kaune. Fotosesijos metu parodysime Lietuvos žmonių supratingumą ir skleisime taikos idėją, išskleisdami pabėgėlius palaikančius plakatus bei ištiesdami du pirštus, simbolizuojančius taiką, pergalę ir tiesą, į priekį!

    Naujus Lietuvos gyventojus pasitikime taikiai – ateik!


    The hand-gesture peace sign – for peace, victory and truth!

    First 95 refugees from war-torn and persecution abundant countries will reach Lithuania in January already.

    These people, who are in search of peaceful and safe living conditions, will choose our country as their new home.

    By expressing our support and warm welcome for the refugees, refugees.lt is organising a special photoshoot “Refugees Welcome in Lithuania” in Kaunas on Sunday.

    Everybody who is not indifferent to the refugee crisis is invited to come to the Town Hall of Kaunas (Rotuse Square) on Sunday at 5 p.m. The understanding and ideology of peace will be spread by showing supporting posters for the refugees as well as showing the hand-gesture sign of peace.

    Let us greet our new residents in peace – come and join us!

    Kas bendro tarp Iphone, Queen ir pabėgėlių?

    Kas bendro tarp Iphone, Queen ir pabėgėlių? 851 315 Justinas

    Kas bendro tarp iPhone, britų roko grupės Queen ir pabėgėlių?

    50-aisiais Steve Jobso tėvas Siras atvyko is Libano į JAV; Fredis Merkuris – 1964m. su savo šeima pabėgo iš Zanzibaro. Šį sąrašą būtų galima pratęsti Albertu Einšteinu, kuris atvyko į JAV 1933-aisiais, Karlu Marksu, Dalai Lama, Zigmundu Froidu,  Frydrichu Nyčia, Bob Marley ir kitais. Jie visi paliko savo gimtąjį kraštą dėl karinių konfliktų ar persekiojimo ir pasiekė savo aukštumas šalyse, kurios juos priėmė.

    Aukos ar pasipelnytojai

    Šiuo metu žiniasklaida kupina informacijos apie pabėgėlius. Augant diskusijoms, susidarė du frontai: palaikantys ir smerkiantys.

    pabėgėlių

    Pabėgėlis besinaudojantis telefono navigacija

    Vienoje pusė migrantus vadina aukomis, bėgančiomis nuo smurto ir karo, kita – keliaujančiais Europos socialinių sistemų išnaudotojais. Taigi, keliauja per Europą ir kolekcionuoja nuotykius su savo naujausiu iPhone, o tada reikalauja socialinių išmokų (ta ironija).

    Abi nuomonės susilaukia kritikos. Tačiau visi sutinka dėl vieno: pabėgėliai atvyksta ieškodami pagalbos – vieni ieško finansinės gerovės, kiti darbų ir saugaus prieglobsčio.

    Pabėgėliai – potencialas?

    Migrantai ne tik išsiveža. Neretai atvykdami jie atveža didžiulį potencialą.  Mokslo pasaulį sukrečiančias fizikos teorijas, technologinius išradimus ar nemirtingus muzikinius hitus.

    Na, bet jei norite šiek tiek nuleisti kartelę, tai mūsų gatvės būtų švarios, o sodai prižiūrėti.

    Iki šių metų vasario Lietuvoje gyveno 39 sirai, kurie išvyko pasibaigus jų vizų galiojimui. Šie pabėgėliai iš Sirijos sulaukė prieglobsčio Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčioje ir iš valstybės pagalbos neprašė.

    Taigi vis dar sakote, pašalpų ieškotojai?

    Vieni – naivūs, kiti – žiaurūs

    Nesupraskite neteisingai, niekas nesako, kad pabėgėlius verta priimti tik tada, jeigu jie yra garsūs arba jeigu jie atneš ekonominę naudą. Taip pat, naivu teigti, kad jie visi – potencialūs Einšteinai ar Steve Jobsai.

    Iš tiesų, yra viena paprasta priežastis, dėl kurios dauguma lietuvių paranojiškai bijo migrantų. Tai – skaičių galia, didžiulių skaičių, kuriuos tik ir matome vakaro naujienose: “tūkstančiai pabėgėlių”, “šimtai tūkstančių pabėgėlių”. Pastebėjote, niekas nekalba apie individus ir priežastis, visi tik gąsdina skaičiais.

    Mūsų baimė neleidžia atsimerkti ir pamatyti, kad šie pabėgėliai ne tik prašo, bet ir duoda. Jie atvyksta su savo telentais, ambicijomis, idėjomis ir sunkiu darbu. Mažų mažiausiai – jie turi drąsos čia atvykti ir nesėdėti rankų sudėję.

    Problema yra ta, kad mes nepastebime potencialo. Migrantams reikia tik vienos galimybės ir greitos integracijos. Uždarydami ir laikydami juos pabėgėlių centre mėnėsius, o gal net metus, darome (darysime) klaidą. Nesuteikdami šanso, prarasime individą, kuris gali mokytis, dirbti ir auginti Lietuvą. Pažiūrėkime iš kitos pusės: atkeliauja žmogiškasis kapitalas, jį tereikia priimti ir leisti žengti pirmuosius žingsnius.

    Taigi, priimkime migrantus ne kaip įsibrovėlius, aukas ar išnaudotojus, bet kaip atvykstantį potencialą.

    Vėlgi pastebėsime tai tik tada, kai po kelių metų šių dienų pabėgėliai neš Europai pelną. O juk kai kalba apie pelną – išgirstame visi.

    Svarbiausi atsakymai apie pabėgėlius

    Svarbiausi atsakymai apie pabėgėlius 960 640 Justinas

    Svarbiausi atsakymai apie pabėgėlius Lietuvoje

    Europos Sąjungai (ES) susiduriant su vadinamąja pabėgėlių krize, aiškėja, kad Lietuva turės priimti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių prieglobsčio prašančių asmenų. Viešose diskusijose šiuo klausimu nestinga svarbių klausimų, neaiškių atsakymų ir netgi kryptingos dezinformacijos.

    Naujienų portalas Alfa.lt surinko aktualiausią informaciją apie pabėgėlių krizės priežastis ir prieglobsčio prašytojų paskirstymą ES šalims, taip pat ir būsimą pabėgėlių gyvenimą, mokslus, darbą bei integraciją Lietuvoje.

    Ar tai pirmas toks pabėgėlių antplūdis Europoje?
    Ne, Europos žemynas jau ne kartą yra susidūręs su pabėgėlių problema. Paprastai taip nutikdavo per įvairius karinius konfliktus. Dabartinė pabėgėlių teisių apsaugos sistema formavosi po Antrojo pasaulinio karo, kai Vakarų Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse tebebuvo opi nuo karo bei persekiojimo sprukusių asmenų, taip pat ir lietuvių, problema. 1948 metų pradžioje Europos „pastogės netekusiųjų“ stovyklose tebegyveno apie 850 tūkst. žmonių, o jau iki 1953 metų daugumai jų buvo rasti nauji namai.

    Vokietija, šiuo metu pagrindinis prieglobsčio prašytojų traukos centras, su panašiu reiškiniu buvo susidūrusi palyginti neseniai, 10-ajame dešimtmetyje, kai nuo karinių konfliktų bėgo šimtai tūkstančių buvusios Jugoslavijos gyventojų. 1997 metais Vokietijoje pabėgėlių statusą turėjo daugiau nei 1 mln. žmonių. Vėliau pabėgėlių skaičius mažėjo, o 2007-aisiais jų buvo likę 400 tūkst.

    Kodėl ES prireikė pabėgėlių paskirstymo kvotų?
    Dalis ES valstybių narių, visų pirma Bendrijos pasienyje esančios Graikija, Italija ir Vengrija, tačiau taip pat Austrija, Vokietija ir Švedija, šiais metais fiksuoja rekordinį prieglobsčio prašytojų kiekį. Vokietijos pareigūnai rugpjūtį paskelbė planuojantys per metus priimti 800 tūkst. prieglobsčio prašymų.

    Išaugę pabėgėlių srautai pirmiausia siejami su užsitęsusiu pilietiniu karu Sirijoje. Iš 413 tūkst. Vokietijoje per pirmus 8 šių metų mėnesius užregistruotų prieglobsčio prašytojų kiek daugiau nei ketvirtadalis buvo Sirijos piliečiai. Krizę dar labiau sustiprino bendra saugumo krizė daugelyje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių. Kartu su pabėgėliais iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos, turinčiais aiškų pagrindą prašyti prieglobsčio, pajudėjo dešimtys tūkstančių geresnio gyvenimo ieškančių Vakarų Balkanų ir Subsacharinės Afrikos šalių gyventojų.

    ES teisė numato, kad prieglobsčio prašytojai turėtų būti registruojami ir jų prašymai svarstomi pirmoje Bendrijos šalyje, į kurią jie atvyko. Vis dėlto pietinės ES šalys perspėja dėl pernelyg didelio krūvio nesugebančios užtikrinti prieglobsčio prašytojų poreikių. Europos Komisija, reaguodama į šiuos pagalbos prašymus, pakartotinai siūlo ES valstybėms narėms solidariai pasidalyti bent dalimi pabėgėlių priėmimo naštos, tačiau susiduria su dideliu pasipriešinimu (pirmiausia buvusiose komunistinėse Vidurio Rytų Europos šalyse).

    Kodėl Sirijos pabėgėliai veržiasi į Europą?
    Didelis žiniasklaidos dėmesys kuria įspūdį, kad pabėgėlių antplūdis – tik ES problema. Iš tiesų didžiausia našta šiuo metu tenka artimiausioms Sirijos kaimynėms. Vien Turkija nuo 2011 metų priėmė beveik 2 mln. Sirijos pabėgėlių, dar kiek daugiau, JT duomenimis, šiuo metu glaudžiasi Jordanijoje, Libane, Irake ir Egipte. Pačios Sirijos, iki karo turėjusios daugiau nei 22 mln. gyventojų, teritorijoje pastogės yra netekę apie 7 mln. žmonių, ir jie taip pat gali ieškoti galimybės prieglobsčio siekti užsienio valstybėse.

    Sirijos pabėgėlius kategoriškai atsisako įsileisti ir dėl to yra kritikuojami turtingų Persijos įlankos šalių (Kuveito, Kataro, Bahreino, Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų) vadovai. Šios valstybės iki šiol nėra pripažinusios pabėgėlių teisinio apibrėžimo ir neprisiima atitinkamų tarptautinių įsipareigojimų. Turkijos valdžia, nors ir giriama JT pabėgėlių agentūros dėl „atvirų durų“ politikos ir sudarytų sąlygų Sirijos piliečiams, atsisako pastaruosius oficialiai pripažinti pabėgėliais ir vietoje to renkasi jai politiškai naudingą „svečių“ sąvoką. Tai reiškia, kad milijonai Sirijos pabėgėlių iš esmės neturi garantijų, kad jie artimiausiu metu nebus išsiųsti atgal į karo krečiamą šalį. Kai kurie iš jų mieliau renkasi bandyti laimę Europoje.

    Kodėl pabėgėliai nelieka tose ES šalyse, į kurias pirmiausia atvyko?
    Žmonės savo šalis palieka dėl skirtingų priežasčių. Bet, jei kalbame apie tuos, kurie bėga iš karo zonų, jie taip pat galvoja apie ateities perspektyvas, suprasdami, kad gali ir neturėti galimybės grįžti į savo šalį.

    „Kodėl Vokietija, Belgija, o ne Vengrija? Pažiūrėkime, kokios sąlygos Vengrijoje, kokios Vokietijoje. Vengrijos pabėgėlių stovyklos – spygliuota viela aptvertos palapinės, Vokietijoje pabėgėlius sutinka savanoriai, dalija vandenį, maistą, ten bendruomenė atvira, nėra diskriminacijos, daugiau galimybių įsitraukti į švietimą, darbo rinką. Jei mėnesį ar du keliavai su vaikais ant rankų iš Sirijos ir patekai į saugomą aptvertą stovyklą – negi neturi teisės iki pat galo ieškoti sau saugios vietos gyventi? Pabėgėlio statusas ir prieglobstis nėra taip laikina, tai ir dešimt, ir dvidešimt metų trunkantis laikotarpis, žmonės galvoja apie perspektyvas“, – sakė Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Užsieniečių integracijos programos vadovė I. Skuodienė.

    Kiek ir kokių prieglobsčio prašytojų priims Lietuva?

    Europos Komisija siūlo Lietuvai papildomai priimti 780 pabėgėlių, kurie šiuo metu yra Vengrijoje, Graikijoje ir Italijoje. Naujausiais duomenimis, Lietuvai iš Vengrijos siūloma perkelti 351 asmenį, iš Graikijos – 328, iš Italijos – 101. Daugiausia tai turėtų būti prieglobsčio prašytojai iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos – trijų šalių, kurių gyventojai sprunka nuo karo arba persekiojimo.

    „Tai yra bendra formulė, Europos Komisijos pasiūlyta. Kodėl tos šalys? Iš tų šalių (kilusių asmenų – Alfa.lt) prieglobsčio prašymų patenkinimo procentas yra aukščiausias“, – sakė Migracijos departamento direktorės pareigas einanti Evelina Gudzinskaitė.

    Pasak jos, Lietuvos pareigūnai vyks į prieglobsčio prašytojus laikinai priėmusias šalis, vietoje atliks saugumo patikrą ir spręs, ar pirminę atranką perėję asmenys atitinka kriterijus, pagal kuriuos suteikiamas prieglobstis. „Noriu pabrėžti, kad saugumo aspektui bus skiriamas didelis dėmesys“, – sakė E. Gudzinskaitė, patvirtinusi, kad šioje srityje Migracijos departamentas bendradarbiaus su Valstybės saugumo departamentu (VSD).

    Kiek anksčiau Lietuva jau įsipareigojo priimti 325 pabėgėlius. Tai reiškia, kad Lietuva per dvejus metus iš viso turėtų priimti 1105 pabėgėlius. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šį skaičių pavadino „optimaliu“. Pirmieji prieglobsčio prašytojai į Lietuvą turėtų atvykti kitų metų pradžioje.

    E. Gudzinskaitė patvirtino, kad nemenka problema išlieka jokių dokumentų neturinčių asmenų identifikavimas: „Aišku, išlieka rizika, kad jie neturės kelionės dokumentų – ar tyčia, ar netyčia nepasiėmę. Taip, tai yra iššūkis, tačiau reikia turėti omenyje, kad mes būsime ne vieni, kad visos europinės pajėgos ties tuo dirbs.“

    Kiek pabėgėlių Lietuva šiuo metu priima savarankiškai?

    Kaip rodo Migracijos departamento statistika, Lietuvoje nuo 2011 metų, kai Sirijoje prasidėjo pilietinis karas, pabėgėlio statusas (su leidimu nuolat gyventi) suteiktas 68 žmonėms, o papildoma apsauga, numatanti laikiną leidimą gyventi, – 511 žmonių. Iš viso per minėtą laikotarpį buvo apsvarstyta ir priimtas sprendimas dėl 2187 prieglobsčio prašymų. Trys ketvirtadaliai prašymų buvo atmesti, nesvarstyti arba pagal galiojančias taisykles perduoti kitoms ES valstybėms narėms.

    Įdomu tai, kad nuo 2011 metų Lietuvoje prieglobstį gavo tik vienas Sirijos pilietis, o 30 iš šios šalies kilusių asmenų suteikta papildoma apsauga. Dažniausiai prieglobstis pastaruoju metu suteikiamas Afganistano (21 asmeniui nuo 2011 metų), Rusijos (19) ir Baltarusijos (13) piliečiams, papildoma apsauga – Rusijos (174), Afganistano (153), Ukrainos (56), Baltarusijos (41) piliečiams. Per keletą pastarųjų metų sparčiausiai daugėjo prieglobsčio prašančių Ukrainos piliečių.

    Kur pabėgėliai gyvens?
    Pagal pirminį planą pabėgėlių socialinė integracija bus pradedama jau Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, tačiau iš ten jie išvyks, vos baigus tvarkyti prieglobsčio suteikimo formalumus. Teigiama, kad pabėgėliai įsikurs būstuose, kuriuos jiems padės išsinuomoti kiekvienoje savivaldybėje paskirti kuratoriai.

    Šiuo metu paramos integracijai laikotarpiu savivaldybės teritorijose jiems padeda nevyriausybinės organizacijos. Kaip sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, tuo užsiima „Lietuvos Caritas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Savivaldybės taip pat turėtų būti solidarios ir siūlyti turimus būstus, padėti jų ieškant. Kai kurie pabėgėliai šiuo metu gyvena katalikų parapijų bendruomenės namuose, keletą šeimų yra priglaudusi liuteronų bendruomenė.

    Ar pabėgėlius galės priimti gyventi privatūs asmenys?
    Taip, bet sąlygos dar tikslinamos. „Mes savarankiškai negalėsime atsivežti nė vieno pabėgėlio, bet siekiame mobilizuoti tuos, kurie nori padėti, kontaktuoti su vyriausybe, nes be jų sprendimų niekas neprasidės. Nemažai lietuvių pasiruošę juos priimti į savo namus ar kitą laisvą plotą, suteikti geresnes sąlygas nei valstybės įstaigoje, nes integruotis gyvenant tarp žmonių paprasčiau, nei būnant uždaroje bendruomenėje“, – sakė „Facebook“ grupės „Pagalba pabėgėliams Lietuvoje“ atstovė Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė.

    Kokias socialines išmokas gaus pabėgėlis?
    Skaičiuojama, kad per mėnesį vieno pabėgėlio išlaikymas, įskaitant maitinimą, apgyvendinimą, kalbos pamokas, gali kainuoti apie 600 eurų. Europos Komisija už kiekvieną priimtą pabėgėlį ketina skirti 6000 eurų. Tačiau Lietuvos pareigūnai pripažįsta, kad pabėgėlių socialinė integracija vyks ir valstybės biudžeto lėšomis.

    Pabėgėlių priėmimo centre integracijos laikotarpiu kas mėnesį mokama piniginė pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms – 71 euras. „Savivaldybės teritorijoje integracijos laikotarpiu asmenims yra mokama mėnesinė piniginė išmoka būtiniausioms reikmėms – būsto nuomai, transportui, komunalinėms, maisto išlaidoms“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė.

    Pasibaigus valstybės paramai, kuri skiriama integracijai, mūsų šalyje apsigyvenusiam nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turinčiam žmogui priklausys visos socialinės paslaugos ir išmokos kaip ir Lietuvos piliečiui.

    Ar pabėgėliai galės ir norės dirbti mūsų šalyje?
    Pabėgėlių priėmimo centre jiems vyksta profesinio orientavimo kursai, mokymai, jeigu žmonės turi dokumentus, įrodančius kvalifikaciją, ji pripažįstama. Apsigyvenęs bet kurioje savivaldybėje, naujakurys gali kreiptis į Darbo biržą. Kol kas praktika rodo, kad pabėgėliai gana sėkmingai įsilieja į darbo rinką, tik Sirijos ir Eritrėjos piliečiams sunkiau išmokti kalbą, perprasti kultūrą.

    Per kiek laiko jie galėtų prisitaikyti prie gyvenimo Lietuvoje ir pasirūpinti patys savimi?
    „Nereikia pamiršti, kad pirmieji pabėgėlių metai naujoje aplinkoje apskritai turbūt bus skirti stresui mažinti, ir kad užsimirštų patirti sunkūs išgyvenimai karo zonose. Tik po kokių metų galima pradėti kalbėti apie aktyvesnes programas“, – įsitikinusi nevyriausybinės organizacijos Moterų informacijos centras, turėjusios pabėgėlių moterų integracijai skirtą projektą, atstovė Dovilė Rūkaitė.

    „Jei žmonės atvyksta po ypatingų kankinimų, persekiojimų, juos kankina ligos, reikia psichologo pagalbos“, – pastebėjo „Vilniaus arkivyskupijos Carito“ narė I. Skuodienė.

    Lietuvoje septynerius metus gyvenantis, studijas baigęs siras M. Tiba įsitikinęs, kad kuo daugiau pabėgėliai bendraus su lietuviais, stebės jų kasdienį gyvenimą, lankysis renginiuose, tuo greičiau įsilies į bendruomenę.

    Ar pabėgėlių vaikai privalės lankyti darželius, mokyklas? Ar mokytojai tam pasiruošę?

    Tarptautinės rekomendacijos sako, kad užsieniečiai laikinai gali mokytis išlyginamojoje klasėje ar grupėje, paskui į darželius ar mokyklas eina su visais, tik turi papildomų konsultacijų, individualų ugdymo planą. Visi vaikai iš užsieniečių registracijos centro lanko Pabradės „Ryto“, „Žeimenos“ gimnazijas, tie, kurie atvyksta į Ruklos pabėgėlių centrą, lanko Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko pagrindinę mokyklą.

    „Kalbant apie krikščionių šeimas iš Irako, jų vaikai lanko Vilniaus „Versmės“ gimnaziją, ji taiko daugelyje Europos Sąjungos valstybių naudojamą modelį – pirmus metus lankyti intensyvias lietuvių kalbos pamokas ir pasirenkamus dalykus, kuriuos lengviau suprasti, pavyzdžiui, matematiką. Tik po metų vaikai įtraukiami į tam tikras klases“, – sakė I. Skuodienė.

    Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje trūksta tinkamai parengtų trečiųjų šalių piliečių vaikams pritaikytų ugdymo priemonių, pedagogams – kompetencijų dirbti su kitataučiais. Tarkime, 2005 metais Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto užsieniečių vaikų ugdymo organizavimo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose tyrimo rezultatas, apklausus 394 darbuotojus 25 skirtingose šalies mokyklose: didžiausiu iššūkiu mokant užsieniečius tampa kalbinis barjeras, kitokie reikalavimai, neigiamos kitų mokinių nuostatos. Mokytojai dažnai nėra pasiruošę priimti į klases atvykėlių vaikų. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai Alfa.lt sakė, kad artimiausiu metu bus surengtas pasitarimas su savivaldybėmis, į kurias numatoma perkelti ir integruoti pabėgėlius, dėl vaikų mokymo.

    Kaip nustatomas pabėgėlių vaikų žinių lygis prieš leidžiant juos į mokyklą?

    Jei atvykę vaikai turi savo šalyje išduotą mokymosi pasiekimų dokumentą, mokykla jį pripažįsta, bet didžioji dauguma įrodymų apie savo pasiekimus neturi.

    „Daugeliu atvejų vaikų atvyksta be mokymosi pasiekimų dokumentų, todėl reikia nustatyti mokymosi pasiekimų atitiktį. Dažnu atveju paaiškėja, kad 15–16 metų jaunuolio žinios tegali būti prilyginamos 3 ar 4 klasės žinių lygiui. Tuomet mokinys integruojamas pagal savo amžių į klasę, tačiau jam sudaroma individuali programa ir mokytojams tenka dirbti su juo individualiai“, – aiškino švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.

    Musulmonų pabėgėlių moterys, atvykusios į Lietuvą, tikriausiai nedirbs?

    Vilniuje gyvenančios čečėnės dirba, nors, mąstant stereotipiškai, joms tai turėtų būti nepriimtina. Prieš devynerius metus kelios nevyriausybinės organizacijos ėmėsi iniciatyvos „120 dienų“, kurios tikslas buvo palengvinti pabėgėlių moterų ir jų šeimų įsiliejimą į mūsų šalies gyvenimą. Projektas pasiteisino, tik nutrūko finansavimas ir pagalba baigėsi. „Moterų nereikia įtikinėti dirbti, joms reikia sudaryti sąlygas dirbti. Kalbos mokymas ir integracija yra viena, tačiau, jei moteris, pavyzdžiui, turi mažamečių vaikų, kur juos padėti.

    Reikia sukurti visą paslaugų paketą, integruoti ne tik moteris, bet ir vykdyti pabėgėlių vaikų užimtumą. Aišku, reikalingos ir moterų įgalinimo programos, ypač moterims, kurios buvo ilgalaikės bedarbės, o galbūt apskritai niekada nedirbo“, – įsitikinusi „Moterų informacijos centro“ projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.

    Kokia visuomenės pagalba atvykėliams reikalingiausia?

    „Vaikų priežiūra, nes, jei tėvams reikės mokytis ir tvarkyti dokumentus, bus sunku. Kiekvienas supranta, kad pabėgėlis turės apsirūpinti paprasčiausiais buitiniais dalykais, puodais, patalyne“, – vardijo grupės „Pagalba pabėgėliams Lietuvoje“ atstovė E. Žurovska-Puodžiūnienė.

    Jiems reikia mokytis kalbos, tvarkytis dokumentus, ruoštis įsilieti į darbo rinką, todėl praverčia teisininkų, vertėjų, psichologų konsultacijos.

    „Pabėgėliams organizuojami profesiniai kursai, teikiamos medicininės paslaugos, ypač sunkiai gyvenantiems asmenims padedame maisto produktais, drabužiais“, – pasakojo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kaune atstovė Eglė Rušinskaitė.

    Raudonojo Kryžiaus draugija turi dienos centrų, kuriuose mokoma lietuvių kalbos, padedama spręsti kasdienius reikalus, tvarkyti dokumentus, sukviečiami pabendrauti vietiniai gyventojai ir pabėgėliai, švenčiamos šventės. Ir dienos centrai, ir „Carito“ organizacija mielai priimtų savanorių, kurie galėtų pabūti su vaikais, vertėjauti, mokyti, palydėti, bendrauti šeimomis. Jiems galite pranešti, jei norėtumėte pabėgėlį apgyvendinti savo būste.

    Ar galiu pasiūlyti darbą pabėgėliui?

    Taip. Neatvykus konkretiems žmonėms dar sunku pasakyti, kokių profesijų, patirties, gebėjimų jie bus. Jie nekalba lietuviškai ir dažniausiai prastai kalba angliškai, tačiau yra darbų, kuriems atlikti kalbos barjeras ne kliūtis.

    Kada pabėgėliai galės pretenduoti į Lietuvos pilietybę?
    Kaip nurodo Migracijos departamentas, prieglobsčio suteikimas Lietuvoje apima leidimo gyventi (nuolat arba laikinai) Lietuvoje išdavimą bei socialinės pagalbos suteikimą užsienio valstybės piliečiui, kuris savo gimtojoje šalyje patyrė arba gali patirti persekiojimą. Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje pagal įprastinę tvarką suteikiamas 5 metams ir praėjus šiam terminui gali būti pratęsiamas. Leidimas laikinai gyventi pabėgėliams gali būti pratęstas po 2 metų, jei iki to laiko neatsiranda galimybės grįžti į kilmės šalį.

    Kalbant apie pilietybės suteikimą pabėgėliams, svarbu pažymėti, kad Lietuvos pilietybės įstatymas numato nemažai sąlygų pilietybei įgyti natūralizacijos keliu. Viena iš jų – kad užsienietis, prašantis pilietybės, privalo turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Vien to neužtenka – užsienietis taip pat privalo būti 10 metų teisėtai nuolat gyvenęs Lietuvoje, išlaikęs lietuvių kalbos bei Konstitucijos pagrindų egzaminus ir turintis teisėtą pragyvenimo šaltinį. Iš natūralizuojamų užsieniečių taip pat tikimasi, kad jie raštu pareikš savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės arba automatiškai neteks kitos valstybės pilietybės, tapę Lietuvos piliečiais.

    Visa tai reiškia, kad pabėgėliai, siekiantys Lietuvos pilietybės, prieš tai privalės ilgai gyventi Lietuvos teritorijoje, neturėti nuobaudų ir įrodyti, kad sėkmingai integravosi visuomenėje. Taip pat jie turės pagrįsti savo pageidavimą toliau gyventi Lietuvoje, kas gali būti sudėtinga, jeigu padėtis jų kilmės šalyse pasikeistų į teigiamą pusę.

    Skaitykite daugiau: Svarbiausi atsakymai: kaip pabėgėliai gyvens Lietuvoje? | Alfa.lt

    Jeigu turite daugiau jums aktualių klausimų, rašykite komentaruose ar kreipkitės į mus. Pasistengsime į juos atsakyti.

    Pinigai pabėgėliams – 600 eurų per mėnesį

    Pinigai pabėgėliams – 600 eurų per mėnesį 533 400 Justinas

    Pinigai pabėgėliams

    600 eurų – tokia suma kas mėnesį bus skiriama Lietuvoje prieglobstį gavusio pabėgėlio globai. Šis skaičius nemažą dalį lietuvių siutina, nes esą ir šalies pensininkai, ir vienišos mamos, ir bedarbiai, ir minimalų atlyginimą gaunantys žmonės gyvena kur kas prasčiau.

    „Tu tik pagalvok, kiekvienam jų mokės po 600 eurų kiekvieną mėnesį, o mano pensija, nors dirbau 30 metų, vos viršija 200 eurų. Kur čia teisybė? Nesąmonė, kad turime išlaikyti kažkokius pabėgėlius“, – diskutavo du pensininkai. Lietuva dūzgia it bičių avilys, nes 600 eurų suma, kuri kas mėnesį numatyta pabėgėlio globai, yra beveik du kartus didesnė už minimalų atlyginimą, kurį gauna nemažai dirbančių lietuvių.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė suskubo patikslinti, jog 600 eurų pabėgėliams nebus išmokami grynaisiais kas mėnesį.

    „Užsieniečiui, gavusiam prieglobstį, skiriama apie 600 eurų per mėnesį, bet į šią sumą įeina visos integracinės priemonės, įskaitant maitinimą, apgyvendinimą, taip pat ir jam mokamas išmokas.
    Užsieniečiui, gavusiam prieglobstį Lietuvoje, integracija pradedama teikti Pabėgėlių priėmimo centre. Čia jis aprūpinamas gyvenamąja patalpa, būtiniausiais buitiniais reikmenimis, drabužiais, padedama užsieniečiui susipažinti su gyvenimu Lietuvoje, mokoma lietuvių kalbos, visuomenės pažinimo, padedama įgyti profesiją, užsienietis gauna pašalpą maistui ir smulkioms išlaidoms – 71 eurą“, – teigė E. Čaplikienė.

    Paklausta, kiek pinigų išlaikymui turės skirti Lietuva iš savo biudžeto, SADM atstovė tikslių skaičių kol kas pateikti negalėjo.

    “Dalis pinigų užsieniečių, gavusių prieglobstį, integracijai bus skirta iš ES, dalis – iš mūsų biudžeto. Dabar sunku pasakyti, kokios bus proporcijos, nes Europos Komisija dar nėra patvirtinusi paramos skyrimo reglamento”, – teigė E. Čaplikienė.

    Užsieniečiui taip pat bus padedama susitvarkyti reikiamus dokumentus, teikiamos teisinės, vertimo, psichologo paslaugos, o vėliau parama integracijai tęsiama savivaldybių teritorijose.[divider_top]

    Pašalpa – nuo 265 eurų

    Metus truksiančiu integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje užsienietis, gavęs prieglobstį, gaus vienkartinę įsikūrimo išmoka – 456 eurus. Jam kas mėnesį taip pat priklausys piniginė išmoka būtiniausioms reikmėms: būsto nuomai, komunalinėms išlaidoms, maistui, transportui. Tokios išmokos dydis priklausys nuo šeimos sudėties: vienas asmuo gaus 265 eurus, dviejų asmenų šeima – 326 eurus, trijų asmenų šeima – 489 eurus. Pabėgėliams taip pat priklausys ir išmokos vaikams, vaiko gimimo išmokos.

    „Kalbant apie patį integracijos procesą, užsieniečiui atvykusiam į Pabėgėlių priėmimo centrą pradedama vykdyti socialinė integracija. Ji padeda užsieniečiui susipažinti su gyvenimu Lietuvoje. Ji prasideda centre, o vėliau tęsiama savivaldybėse. Pabėgėlis mokomas lietuvių kalbos, visuomenės pažinimo, įgyja profesiją. Užsieniečių vaikai turi galimybę lankyti darželius ir mokyklas“, – aiškino E. Čaplikienė.

    Pabėgėliai, gavę leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ir pabėgėlio statusą, gali įsitraukti į darbo rinką ir dirbti.

    Pabėgėliai turi galimybę apsigyventi bet kuriame Lietuvos mieste ar kaime. Jiems yra skiriama kuruojanti įstaiga. Užsieniečiams integruotis į Lietuvos visuomenę padeda Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir Vilniaus arkivyskupijos Caritas.

    Kuruojančios įstaigos užsieniečiams padės išsinuomoti butą, įsigyti būtiniausius baldus ir namų apyvokos reikmenis, mokės pinigines pašalpas, organizuos vaikų darželio, mokyklos lankymą, apdraus sveikatos draudimu, užtikrins registravimąsi teritorinėje darbo biržoje.

    Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/pabegeliams-euru-negailes-bus-skiriamos-pavydetinos-ismokos.d?id=69010270

    Lietuvą turėtų pasiekti 505 pabėgėliai

    Lietuvą turėtų pasiekti 505 pabėgėliai 1200 799 Justinas

    Kitais metais Lietuvą turėtų pasiekti pabėgėliai – iš pradžių 505

    Dauguma jų iš karinių konfliktų apimtų zonų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, 2017-aisiais – dar 600. Jų išlaikymui valstybės biudžete kasmet reikės numatyti po ne mažiau kaip 5,5 mln. Eur. Apie du trečdalius šių išlaidų, tikimasi, padengs Europos Sąjunga.

    Tokius skaičius ir grafikus, kuriuo metu kiek pabėgėlių galėtų būti atgabenta į Lietuvą, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

    Pabrėžiama, kad dabar laukiama, kada ES vidaus reikalų ministrai nustatys galutines pabėgėlių paskirstymo bendrijos valstybėms kvotas. Tai gali įvykti jau kitą savaitę, rugsėjo 22 d. neeiliniame posėdyje.

    Europos Komisija pasiūlė, kad Lietuva per ateinančius dvejus metus priimti 1.105 pabėgėlius. Lietuva su tokia kvota sutiko ir dabar laukia galutinio ES vidaus reikalų ministrų apsisprendimo šiuo klausimu.

    Ruošiantis daugiau kaip tūkstančio pabėgėlių priėmimui iš Sirijos bei kitų šalių Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sudarė preliminarų grafiką, kada ir kiek pabėgėlių pasieks Lietuvą 2016-2017 m. Seimo komitetui pateiktame grafike numatyta, kad pirmieji 95 Lietuvos teisėsaugos institucijų atrinkti ir nacionalinio saugumo užtikrinimo reikalavimus atitinkantys migrantai Ruklos Pabėgėlių centrą pasieks kitų metų sausį. Po to 2016-ųjų balandį, liepą, spalį ir gruodį į Lietuvą galėtų būti atgabenta kaskart po 100 pabėgėlių.

    Pagal šį grafiką 2017 m. kovą Lietuvą pasiektų 140 pabėgėlių, birželį ir rugsėjo – po 150, o gruodį – dar 160. Tokiu būdu iki 2017 m. gruodžio būtų užpildyta visa 1.105 pabėgėlių, skiriamų Lietuvai, kvota.

    Rukloje esančiame Pabėgėlių centre migrantai gyventų apie 3-6 mėn., per tą laiką būtų dedamos pastangos integruoti juos į Lietuvos visuomenę – mokyti lietuvių kalbos, supažindinti su teisine aplinka ir tradicijomis, padėti ieškoti darbo bei nuolatinio būsto ir t.t. Tikimasi, kad po pirminio integracijos proceso, kuris užtruktų iki pusmečio, pabėgėliai pasiskirstytų po savivaldybes, o jų vieta Rukloje atsilaisvintų naujiems pabėgėliams.

    Pirminei integracijai, skaičiuojama, jau kitų metų biudžete reikia numatyti 5,5 mln. Eur. Panaši suma turėtų būti numatyta pabėgėlių reikmėms ir 2017 m. biudžete.

    Tačiau dalis iš Lietuvos valstybės biudžeto skirtų pinigų turėtų vėliau grįžti iš Europos Sąjungos fondų. Vienam pabėgėliui išlaikyti ES žada skirti iki 6.000 Eur per metus. Preliminariai skaičiuojama, kad tai reiškia, jog per dvejus metus iš ES fondų turėtų būti atgauta apie 6,6 mln. Eur, kai iš Lietuvos biudžeto per 2016-2017 m. laikotarpį turėtų būti skirta apie 11-12 mln. Eur.

    Jeigu taip ir atsitiks, daugiau kaip tūkstančio pabėgėlių priėmimas Lietuvai kainuos apie 6 mln. Eur.

    Tiesa, šios sumos gali keistis priklausomai nuo to, kiek konkrečiai Lietuvai bus skirta pabėgėlių, kokia bus jų sudėtis ir kiek prie pabėgėlių integracijos materialiai prisidės Lietuvos savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, bažnyčia.

    Plačiau: http://vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/09/16/kitamet-lietuva-turetu-pasiekti-505-pabegeliai#ixzz3lwvRgOiH