Ar šio sausio įvykiai Vokietijoje ir Švedijoje patvirtina daugelio nuomonę apie pabėgėlius?
Tai kas įvyko yra smerktina (Vokietijos atveju), bei – tragiška (Švedijos), ir niekas negali pateisint kaltininkų.
Naivu teigti, kad pabėgėlių iš Artimųjų Rytų kultūra yra visiškai tokia pati kaip Europos. Visgi, dar naiviau būtų sakyti, jog vietiniai žmonės yra mažiau linkę nusikalsti. Tik pažiūrėkime kiek nužudymu, prievartavimų (dėl įvairiausių priežasčių) įvyksta Lietuvoje?
Pabėgėliai – tik žmonės, kurie būna geresni arba blogesni, bet tuo pačiu geba ir pasikeisti. Galima išvardinti daugybę jų sekmės istorijų ar gerų darbų Europoje. Tačiau, kaip sakoma, šaukštas deguto sugadina statinę medaus.
Kaip išventi panašių įvykių?
Kalbant apie įvykius Kiolne, dauguma pabėgėlių ten – jauni vyrai. Bendrą miesto demografinę padėtį tai liečia labai nežymiai, tačiau 20-30 metų žmonių grupėje – ryškėja moterų trūkumas. Vokietijoje praeitą savaitę girdėjosi svarstymai, jog nesant galimybei susirasti poros, šie vyrai gali būti labiau linkę į nusikalstamumą.
Kaip tai išspręsti? Visų pirma leisti priimtiems pabėgėliams atsivešti savo kraštuose likusias antrąsias puses. Žinoma, tai padidintų bendrą pabėgėlių skaičių, bet gal būt padėtų išvengti panašių situacijų?
Atvykėliams reikia sukurti kuo normalesnes gyvenimo salygas, kad jie galėtų gyventi normalius gyvenimus. Į tai įeina ir šeimos turėjimas.
Kodėl Lietuvoje tas negresia?
Lietuva turi privilegiją, atsirinkti ES perkeliamus pabėgėlius. Tai visiškai skiriaisi nuo situacijos Vokietijoje ar Švedijoje.
Tiesa, perkėlimo procesas juda lėtai, bet tik todėl, kad elgiamasi itin atsargiai. Perkeliamos tik šeimos ir kitos mažesnės rizikos grupės. Sunku įsivaizduoti, jog tokie žmonės priekabiautų prie moterų šalia Vilniaus Katedros.
