Justinas

Erasmus+ training course “Wonder Women” (acronym WoW) took place in Kaunas (Lithuania) on 24-30 October 2018, involving 30 youth workers from six European countries. Project’s goal was to create an environment for youth NGOs where they could develop various competences and tools aimed at leadership building, personal branding and entrepreneurial learning as main tools to empower women through youth work.

The inspiration for the Project

The positive impact of having women leaders is widely recognised by several researches of the last decades. It’s demonstrated that companies with more women on board are more economically productive, while increasing the women role in politics makes institutions and policies more representative. Despite that, the underrepresentation of women in leading positions is still concerning. Youth organizations from Italy, UK, Spain, Greece, Poland and Lithuania gathered to play important role through awareness campaigns aimed at making the society recognize an equal status to women in the field of work and leadership and targeted initiatives such as workshops, trainings, support services aimed at building women self-confidence, leadership & entrepreneurial skills.

Objectives of the Project

To reach the key aim of the project, the following objectives have been set:

– Define the role of youth NGOs and youth workers and enhance their transversal skills in the field of women empowerment;
– Improve the quality of youth work by developing new tools and methods for women personal branding and leadership building;
– Share good practices of women empowerment in Europe and help youth NGOs and youth workers learn from each other;
– Raise public awareness about gender issues and women rights in Europe and promote the idea of women as strong, independent and capable member of the society.

More info about the project is HERE.

Prieš tris mėnesius į Lietuvą atvykęs pabėgėlis iš Sirijos Houssamas čia rado ne tik prieglobstį, bet ir ramybę. 26 metų vaikinas greitai gavo darbą, dabar jam padedantį ne tik išsilaikyti Lietuvos sostinėje, bet ir padėti karo nuniokotoje šalyje likusiems tėvams.

„Kaip skusim?“ – atėjusio kliento lietuviškai paklausė Houssamas. Tačiau netrukus pamatęs nustebusį vyro žvilgsnį siras nusijuokė ir paaiškino – kol kas lietuviškai moka tik kelis žodžius. Vilniaus centre įsikūrusiame „Beardland“ salone palinkęs virš kliento galvos jis atrodo susikaupęs ir užtikrintas. Šiuo amatu jis užsiima jau 12 metų.
Sirijoje jaunas vyras buvo įkūręs verslą, tačiau planus sugriovė karas. Įkūrė sėkmingą verslą Houssamas kartu su šeima gyveno nedideliame Kutsajos miestelyje, įsikūrusiame 7 km nuo sostinės Damasko. Dar būdamas 12-os jis nuėjo pas vietos barzdaskutį ir paprašė, kad jį išmokytų šio darbo. Iš pradžių vaikas tik įdėmiai viską stebėjo iš šalies, šlavė grindis, virė kavą klientams, tačiau jau netrukus ir pats išbandė skutimo įrankius. „Ar klientai manimi pasitikėjo? Taip. Mano tėvai, brolis, jų draugai“, – juokėsi prisiminęs siras. Tačiau būdamas 15-os jis ėmė rimtai dirbti ir burti klientų ratą. Po šešerių metų vaikinas atidarė savo saloną.

Verslas sekėsi puikiai, klientų netrūko. Regis, net prasidėjęs karas Houssamo entuziazmo sustabdyti negalėjo. Tačiau tai padarė atėjęs kvietimas į armiją. „Jie paėmė mano dokumentus ir pasakė, kad po dviejų dienų turiu pasirodyti ir keliauti į armiją. Grįžau namo, pasikalbėjau su šeima ir kartu nusprendėme, kad negaliu to daryti. Basharo al Assado kariai padarė daug žalos Sirijai ir jos žmonėms. Nenorėjau prie to prisidėti. Be to, aš tik barzdaskutys, nenoriu kariauti. Taigi nusprendėme, kad bus geriausia, jei pasislėpsiu“, – pasakojo jis.

Dvejus metus Houssamas praleido sesers namuose, negalėdamas niekur išeiti. „Tai buvo labai sunku, maniau, išprotėsiu. Visą laiką leisdavau prie televizoriaus, kompiuterio, žiūrėdavau filmus. Jau po mėnesio veržiausi į lauką, bet negalėjau išeiti. Jei mane būtų kas nors pastebėjęs, būčiau pridaręs bėdų visai šeimai“, – pasakojo jis. Galiausiai vieną dieną Houssamas nusprendė bėgti į Turkiją. Neturėdamas jokių dokumentų, pasą jis pasiskolino iš bičiulio, į kurį buvo stebėtinai panašus. Nusigavęs iki Stambulo siras įsidarbino barzdaskučiu, o netrukus čia iš Sirijos atvyko ir jo širdies draugė. Pora susituokė, tiesa, neoficialiai, mat Houssamas vis dar gyveno be tapatybės dokumentų. Metus praleidusi Turkijoje pora tęsė kelionę ir atsidūrė pabėgėlių stovykloje Graikijoje.

Greitai rado darbą Pabėgėlių stovykloje Graikijoje siras su žmona praleido devynis mėnesius, kol sulaukė skambučio iš Lietuvos ambasados. Jam skambino Lietuvoje gyvenantis vertėju dirbantis libanietis Hichamas, tapęs nuolatiniu siro klientu. „Kai išgirdau, kad mus gali priimti Lietuva, iškart pradėjome su žmona ieškoti informacijos. Pamatėme, kad tai labai žalia ir graži šalis. Lietuvoje mus labai draugiškai priėmė. Žmonės sužinoję, kad esu iš Sirijos labai palaiko. Abu su žmona esame laimingi čia būdami. Stovykloje Graikijoje visi stengiasi susisiekti su kitais pabėgėliais, esančiais tose šalyse, kur jie bus siunčiami. Mes taip pat. Todėl, jau prieš man atvykstant Lietuvoje visi žinojo, kad esu barzdaskutys“, – sakė jis. Tai vaikinui padėjo vos per pusantro mėn

esio susirasti darbą. Tiesa, šiek tiek ilgiau teko ieškotis būsto. Dar kurį laiką jis važinėjosi iš Ruklos į Vilnių. „Kai pirmą kartą Rukloje norėjau išeiti į parduotuvę, išgirdau aplinkui šaudant. Pamaniau, kad čia į mane šaudo, nes noriu išeiti, išsigandau, pakėliau rankas. Bet, pasirodo, netoliese yra karinė bazė“, – kuriozišką situaciją dabar juokdamasis prisimena vyras. Galiausiai Lietuvoje jis gavo ir dokumentus. Sirui buvo suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas penkerius metus galiojantis leidimas gyventi Europos Sąjungoje. Kartu su žmona jis apsigyveno Karoliniškėse ir dega noru mokytis lietuviškai. O kalboms vaikinas gabus. Per metus Turkijoje jis išmoko šios šalies kalbą, o tik Graikijoje pradėjęs mokytis, be problemų susikalba angliškai. Ar norėtų grįžti į Siriją? Taip, tačiau supranta, kad dar ilgai negalės to padaryti.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/karo-niokojama-sirija-palikes-barzdaskutys-ramybe-rado-vilniuje-56-766942

Lietuvoje gyvenančio pabėgėlio istorija: “Sirijoje nebeliko nei vieno saugaus žemės lopinėlio”

Marwanas (vardas pakeistas – red. past.) kartu su savo žmona bei vienerių metų sūnumi Lietuvoje, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, gyvena mėnesį. Pabėgėlis iš Sirijos pasakojo, kad jo gimtojoje šalyje nebeliko nei vieno žemės lopinelio, kuriame galėtum jaustis visiškai saugus.

„Kai Sirijoje prasidėjo protestai 2011-aisiais metais, visi tikėjomės, kad jie greitai pasibaigs. Niekas negalvojo, kad viskas išsirutulios į tokį didelį ir žiaurų karą”, – kalbėjo Marwanas. „Aš su savo tuo metu drauge, o dabar – žmona, laukėme apie metus, bet supratę, kad situacija tik blogės, nusprendėme išvykti ramybės ieškoti kitur”.

Marwaną su drauge ilgam laikui priglaudė Irakas. Jame jie gyveno ir dirbo. Jis – vertėjas, puikiai mokantis keturias kalbas, – arabų, persų, anglų ir kurdų.

„Karas – neįtikėtinai žiaurus dalykas. Jo akivaizdoje niekas netenka prasmės. Žmonės praranda savo namus, artimuosius, o tavo įgytas mokslas ir vieta visuomenėje taip pat tampa nebesvarbi. Mums pasisekė, kad su savo žmona praeityje nusprendėme eiti kalbų kursus. Šiuo metu tai smarkiai gelbsti visam integracijos procesui, nes dauguma pabėgėlių moka tik savo gimtąją kalbą.”

Iš tikrųjų, Marwano anglų kalbos žinios – pavydėtinos daugeliui. Su juo pozityviai pasikalbėjome apie viską: politiką, ekonomiką, pomėgius bei gyvenimą Lietuvoje.

„Situacija taip susiklostė, kad Iraką turėjome palikti taip pat. Kurį laiką gyvenome Graikijoje, o iš jos visai neseniai patekome į Lietuvą. Visas perkėlimo į Jūsų šalį procesas ir dokumentų tvarkymas užtruko apie metus. Gyvenimas nežinioje ir nuolat migruojant – ne pats maloniausias dalykas. Tačiau labai džiaugiamės, kad mūsų šeimą sutiko priimti Lietuva, kurioje šiuo metu jaučiamės saugūs”.

Pabėgėlis iš Sirijos taip pat pasidžiaugė, kad vertėjo veiklą jis gali tęsti dirbdamas internetu, versdamas įvairiausius dokumentus iš arabų kalbos į anglų ir atvirkščiai. Tačiau jo kompiuteris sugedęs, o tam, kad galėtų toliau tuo užsiimti ir papildomai užsidirbti, jam buvo reikalingas naujas.

Šią problemą padėjo išspręsti VšĮ „Integracijos centras” ir prekybos centras internete Varle.lt, kurie mielai Marwanui padovanojo nešiojamąjį kompiuterį.

„Jaučiuosi labai dėkingas ir laimingas, nes galėsiu toliau vertėjauti bei ieškoti nuolatinio vertėjo darbo Lietuvoje. Žinau, kad neužilgo Lietuvoje švęsite Šv. Kalėdas, kurių metu dovanojate dovanas artimiesiems. Dovaną gavo ir mano šeima. Tai – ne tik paprasčiausias kompiuteris. Tai – vilties ir naujo gyvenimo pradžios simbolis.”

VšĮ „Integracijos centras” užsiima pabėgėlių integracija Lietuvoje. Organizacija dalyvauja Europos sąjungos finansuojamame dviejų metų trukmės projekte „Together: Refugees & Youth”. Lapkričio mėnesį projekto partneriai parengė tyrimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti efektyviausias pabėgėlių integracijos priemones per jų interakcijas su jaunimu ir jaunimo organizacijas. Tyrimą anglų kalba rasite čia.

Visi, norintys prisidėti prie pabėgėlių integracijos Lietuvoje, kviečiami kreiptis info@refugees.lt