Posts By :

Justinas

Erasmus+ training course “Wonder Women”

Erasmus+ training course “Wonder Women” 1500 1000 Justinas

Erasmus+ training course “Wonder Women” (acronym WoW) took place in Kaunas (Lithuania) on 24-30 October 2018, involving 30 youth workers from six European countries. Project’s goal was to create an environment for youth NGOs where they could develop various competences and tools aimed at leadership building, personal branding and entrepreneurial learning as main tools to empower women through youth work.

The inspiration for the Project

The positive impact of having women leaders is widely recognised by several researches of the last decades. It’s demonstrated that companies with more women on board are more economically productive, while increasing the women role in politics makes institutions and policies more representative. Despite that, the underrepresentation of women in leading positions is still concerning. Youth organizations from Italy, UK, Spain, Greece, Poland and Lithuania gathered to play important role through awareness campaigns aimed at making the society recognize an equal status to women in the field of work and leadership and targeted initiatives such as workshops, trainings, support services aimed at building women self-confidence, leadership & entrepreneurial skills.

Objectives of the Project

To reach the key aim of the project, the following objectives have been set:

– Define the role of youth NGOs and youth workers and enhance their transversal skills in the field of women empowerment;
– Improve the quality of youth work by developing new tools and methods for women personal branding and leadership building;
– Share good practices of women empowerment in Europe and help youth NGOs and youth workers learn from each other;
– Raise public awareness about gender issues and women rights in Europe and promote the idea of women as strong, independent and capable member of the society.

More info about the project is HERE.

Kaip barzdaskutys Siras rado ramybę Vilniuje

Kaip barzdaskutys Siras rado ramybę Vilniuje 831 580 Justinas

Prieš tris mėnesius į Lietuvą atvykęs pabėgėlis iš Sirijos Houssamas čia rado ne tik prieglobstį, bet ir ramybę. 26 metų vaikinas greitai gavo darbą, dabar jam padedantį ne tik išsilaikyti Lietuvos sostinėje, bet ir padėti karo nuniokotoje šalyje likusiems tėvams.

„Kaip skusim?“ – atėjusio kliento lietuviškai paklausė Houssamas. Tačiau netrukus pamatęs nustebusį vyro žvilgsnį siras nusijuokė ir paaiškino – kol kas lietuviškai moka tik kelis žodžius. Vilniaus centre įsikūrusiame „Beardland“ salone palinkęs virš kliento galvos jis atrodo susikaupęs ir užtikrintas. Šiuo amatu jis užsiima jau 12 metų.
Sirijoje jaunas vyras buvo įkūręs verslą, tačiau planus sugriovė karas. Įkūrė sėkmingą verslą Houssamas kartu su šeima gyveno nedideliame Kutsajos miestelyje, įsikūrusiame 7 km nuo sostinės Damasko. Dar būdamas 12-os jis nuėjo pas vietos barzdaskutį ir paprašė, kad jį išmokytų šio darbo. Iš pradžių vaikas tik įdėmiai viską stebėjo iš šalies, šlavė grindis, virė kavą klientams, tačiau jau netrukus ir pats išbandė skutimo įrankius. „Ar klientai manimi pasitikėjo? Taip. Mano tėvai, brolis, jų draugai“, – juokėsi prisiminęs siras. Tačiau būdamas 15-os jis ėmė rimtai dirbti ir burti klientų ratą. Po šešerių metų vaikinas atidarė savo saloną.

Verslas sekėsi puikiai, klientų netrūko. Regis, net prasidėjęs karas Houssamo entuziazmo sustabdyti negalėjo. Tačiau tai padarė atėjęs kvietimas į armiją. „Jie paėmė mano dokumentus ir pasakė, kad po dviejų dienų turiu pasirodyti ir keliauti į armiją. Grįžau namo, pasikalbėjau su šeima ir kartu nusprendėme, kad negaliu to daryti. Basharo al Assado kariai padarė daug žalos Sirijai ir jos žmonėms. Nenorėjau prie to prisidėti. Be to, aš tik barzdaskutys, nenoriu kariauti. Taigi nusprendėme, kad bus geriausia, jei pasislėpsiu“, – pasakojo jis.

Dvejus metus Houssamas praleido sesers namuose, negalėdamas niekur išeiti. „Tai buvo labai sunku, maniau, išprotėsiu. Visą laiką leisdavau prie televizoriaus, kompiuterio, žiūrėdavau filmus. Jau po mėnesio veržiausi į lauką, bet negalėjau išeiti. Jei mane būtų kas nors pastebėjęs, būčiau pridaręs bėdų visai šeimai“, – pasakojo jis. Galiausiai vieną dieną Houssamas nusprendė bėgti į Turkiją. Neturėdamas jokių dokumentų, pasą jis pasiskolino iš bičiulio, į kurį buvo stebėtinai panašus. Nusigavęs iki Stambulo siras įsidarbino barzdaskučiu, o netrukus čia iš Sirijos atvyko ir jo širdies draugė. Pora susituokė, tiesa, neoficialiai, mat Houssamas vis dar gyveno be tapatybės dokumentų. Metus praleidusi Turkijoje pora tęsė kelionę ir atsidūrė pabėgėlių stovykloje Graikijoje.

Greitai rado darbą Pabėgėlių stovykloje Graikijoje siras su žmona praleido devynis mėnesius, kol sulaukė skambučio iš Lietuvos ambasados. Jam skambino Lietuvoje gyvenantis vertėju dirbantis libanietis Hichamas, tapęs nuolatiniu siro klientu. „Kai išgirdau, kad mus gali priimti Lietuva, iškart pradėjome su žmona ieškoti informacijos. Pamatėme, kad tai labai žalia ir graži šalis. Lietuvoje mus labai draugiškai priėmė. Žmonės sužinoję, kad esu iš Sirijos labai palaiko. Abu su žmona esame laimingi čia būdami. Stovykloje Graikijoje visi stengiasi susisiekti su kitais pabėgėliais, esančiais tose šalyse, kur jie bus siunčiami. Mes taip pat. Todėl, jau prieš man atvykstant Lietuvoje visi žinojo, kad esu barzdaskutys“, – sakė jis. Tai vaikinui padėjo vos per pusantro mėn

esio susirasti darbą. Tiesa, šiek tiek ilgiau teko ieškotis būsto. Dar kurį laiką jis važinėjosi iš Ruklos į Vilnių. „Kai pirmą kartą Rukloje norėjau išeiti į parduotuvę, išgirdau aplinkui šaudant. Pamaniau, kad čia į mane šaudo, nes noriu išeiti, išsigandau, pakėliau rankas. Bet, pasirodo, netoliese yra karinė bazė“, – kuriozišką situaciją dabar juokdamasis prisimena vyras. Galiausiai Lietuvoje jis gavo ir dokumentus. Sirui buvo suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas penkerius metus galiojantis leidimas gyventi Europos Sąjungoje. Kartu su žmona jis apsigyveno Karoliniškėse ir dega noru mokytis lietuviškai. O kalboms vaikinas gabus. Per metus Turkijoje jis išmoko šios šalies kalbą, o tik Graikijoje pradėjęs mokytis, be problemų susikalba angliškai. Ar norėtų grįžti į Siriją? Taip, tačiau supranta, kad dar ilgai negalės to padaryti.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/karo-niokojama-sirija-palikes-barzdaskutys-ramybe-rado-vilniuje-56-766942

Pabėgėlių Integracija Lietuvoje

Pabėgėlių Integracija Lietuvoje 828 315 Justinas

„Lietuva ir Latvija prieš tai nebuvo susidūrusi su imigrantų problemomis, todėl integracijos sistema nefunkcionuoja efektyviai” – Latvijos Jaunimo Raudonojo Kryžiaus vadovė.

2016 m. gruodžio pabaigoje Kaune vykę tarptautiniai pabėgėlių integracijos mokymai, skirti jaunimo darbuotojams. Juose dalyvavo atstovai iš Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, Kipro, Airijos ir Egipto.
 
Pagrindinis mokymų tikslas – paruošti jaunimo darbuotojus tolimesnei šio, Europos sąjungos finansuojamo 2-jų metų trukmės strateginės partnerystės projekto „Together: Refugees & Youth”, veiklai. Dalyviai įgavo įgūdžių, reikalingų dirbant su jaunais žmonėmis tarpkultūrinėje aplinkoje bei dirbant su atvykėliais iš Artimųjų Rytų.
 
5-ių dienų trukmės mokymų metu buvo sukurtos aiškios pabėgėlių integracijos per darbą su jaunimu gairės, atsižvelgiant į realią situaciją Baltijos šalyse. Savo patirtimi dalinosi ir savo sričių ekspertai: Vilniaus Carito darbuotojai, verslo konsultacijų įmonės MOSIS.lt vadovas Muhammad Usama Sheikh bei Baltijos ir Arabų šalių prekybos rūmų atstovas Alaa Al Aridi.
 
„Laikas praleistas šiuose mokymuose – tikrai naudingas ir atveriantis akis. Visi užsiėmimai padėjo identifikuoti iššūkius ir galimybes, kuriant dialogą tarp jaunų žmonių ir atvykėlių. Tuo tarpu svečiai–savo sričių profesionalai, sutikę pasidalinti savo patirtimi gyvenant ir dirbant migrantų integracijos klausimais Lietuvoje ir Latvijoje, padėjo iš arčiau susipažinti su realia situacija Baltijos šalyse. Migrantų integracijos sistema nefunkcionuoja taip efektyviai, kaip norėtųsi, tačiau tai – suprantama. Lietuva ir Latvija niekada nebuvo susidūrusi su šia problema iš taip arti. Džiugu, kad vyksta tokios inicityvos kaip „Together: Refugees & Youth”, nes jos padeda gerinti sąlygas bei kurti tarpusavio supratimą tarp migrantų ir vietinių žmonių”, – kalbėjo mokymų dalyvė iš Latvijos, Liene Celmina, vadovaujanti Latvijos Jaunimo Raudonojo Kryžiaus organizacijai.
 
Tolimesnis „Together: Refugees & Youth” projekto etapas, kuriame mokymų dalyviai praktikoje pritaikys savo žinias, prasidės 2017-ųjų vasarą. Šiame etape vyks įvairiausi užsiėmimai su pabėgėliais ir jaunimu Latvijoje bei Lietuvoje: sporto žaidynės, kultūriniai pristatymai, ekskursijos, socialinio verslo (įtraukiančio migrantus) idėjų konkursas, migrantus remiančių organizacijų akreditacijos sistema ir kt.
Daugiau informacijos apie šį projektą rasite www.facebook.com/refugeesEU

Lietuvoje gyvenančio pabėgėlio istorija: “Sirijoje nebeliko nei vieno saugaus žemės lopinėlio”

Lietuvoje gyvenančio pabėgėlio istorija: “Sirijoje nebeliko nei vieno saugaus žemės lopinėlio” 828 315 Justinas

Lietuvoje gyvenančio pabėgėlio istorija: “Sirijoje nebeliko nei vieno saugaus žemės lopinėlio”

Marwanas (vardas pakeistas – red. past.) kartu su savo žmona bei vienerių metų sūnumi Lietuvoje, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, gyvena mėnesį. Pabėgėlis iš Sirijos pasakojo, kad jo gimtojoje šalyje nebeliko nei vieno žemės lopinelio, kuriame galėtum jaustis visiškai saugus.

„Kai Sirijoje prasidėjo protestai 2011-aisiais metais, visi tikėjomės, kad jie greitai pasibaigs. Niekas negalvojo, kad viskas išsirutulios į tokį didelį ir žiaurų karą”, – kalbėjo Marwanas. „Aš su savo tuo metu drauge, o dabar – žmona, laukėme apie metus, bet supratę, kad situacija tik blogės, nusprendėme išvykti ramybės ieškoti kitur”.

Marwaną su drauge ilgam laikui priglaudė Irakas. Jame jie gyveno ir dirbo. Jis – vertėjas, puikiai mokantis keturias kalbas, – arabų, persų, anglų ir kurdų.

„Karas – neįtikėtinai žiaurus dalykas. Jo akivaizdoje niekas netenka prasmės. Žmonės praranda savo namus, artimuosius, o tavo įgytas mokslas ir vieta visuomenėje taip pat tampa nebesvarbi. Mums pasisekė, kad su savo žmona praeityje nusprendėme eiti kalbų kursus. Šiuo metu tai smarkiai gelbsti visam integracijos procesui, nes dauguma pabėgėlių moka tik savo gimtąją kalbą.”

Iš tikrųjų, Marwano anglų kalbos žinios – pavydėtinos daugeliui. Su juo pozityviai pasikalbėjome apie viską: politiką, ekonomiką, pomėgius bei gyvenimą Lietuvoje.

„Situacija taip susiklostė, kad Iraką turėjome palikti taip pat. Kurį laiką gyvenome Graikijoje, o iš jos visai neseniai patekome į Lietuvą. Visas perkėlimo į Jūsų šalį procesas ir dokumentų tvarkymas užtruko apie metus. Gyvenimas nežinioje ir nuolat migruojant – ne pats maloniausias dalykas. Tačiau labai džiaugiamės, kad mūsų šeimą sutiko priimti Lietuva, kurioje šiuo metu jaučiamės saugūs”.

Pabėgėlis iš Sirijos taip pat pasidžiaugė, kad vertėjo veiklą jis gali tęsti dirbdamas internetu, versdamas įvairiausius dokumentus iš arabų kalbos į anglų ir atvirkščiai. Tačiau jo kompiuteris sugedęs, o tam, kad galėtų toliau tuo užsiimti ir papildomai užsidirbti, jam buvo reikalingas naujas.

Šią problemą padėjo išspręsti VšĮ „Integracijos centras” ir prekybos centras internete Varle.lt, kurie mielai Marwanui padovanojo nešiojamąjį kompiuterį.

„Jaučiuosi labai dėkingas ir laimingas, nes galėsiu toliau vertėjauti bei ieškoti nuolatinio vertėjo darbo Lietuvoje. Žinau, kad neužilgo Lietuvoje švęsite Šv. Kalėdas, kurių metu dovanojate dovanas artimiesiems. Dovaną gavo ir mano šeima. Tai – ne tik paprasčiausias kompiuteris. Tai – vilties ir naujo gyvenimo pradžios simbolis.”

VšĮ „Integracijos centras” užsiima pabėgėlių integracija Lietuvoje. Organizacija dalyvauja Europos sąjungos finansuojamame dviejų metų trukmės projekte „Together: Refugees & Youth”. Lapkričio mėnesį projekto partneriai parengė tyrimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti efektyviausias pabėgėlių integracijos priemones per jų interakcijas su jaunimu ir jaunimo organizacijas. Tyrimą anglų kalba rasite čia.

Visi, norintys prisidėti prie pabėgėlių integracijos Lietuvoje, kviečiami kreiptis info@refugees.lt 

Ginsime ne tik savo moteris, bet ir lietuves

Ginsime ne tik savo moteris, bet ir lietuves 940 627 Justinas

Ginsime ne tik savo moteris, bet ir lietuves

Ketvirtadienis, pabėgėliai iš Sirijos Ruklos pabėgėlių priėmimo centre ramiai žaidžia biliardą ir stalo tenisą, geria arbatą ir semiasi žinių apie Lietuvos miestus. Trečiadienio vakarą čia nuotaikos buvo visiškai kitokios.

Karštas pietiečių kraujas užvirė, kuomet trečiadienio vakarą du jauni vietiniai Ruklos gyventojai ėmė kabinėtis prie sirės ir irakietės. Dvi dešimtys vyrų jau ruošėsi vykdyti vendetą, tačiau priėmė logišką sprendimą – elgtis taip, kaip numato Lietuvos įstatymai.

Trečiadienio vakarą dvi moterys iš pabėgėlių centro Ruklos Karaliaus Mindaugo gatvėje, nuėjo apsipirkti į netoliese esančią parduotuvę. Jau beeinant atgal prie moterų prisikabino du lietuviai. Vienas jų bandė nuplėšti moters skarelę, sulaužė akinius.

Apsiašarojusios ir išsigandusios moterys grįžo į pabėgėlių centrą. Galima suprasti, kad vyrams kilo natūralus pykčio jausmas.

„Mūsų šalyje prisiliesti prie moters skarelės, o tuo labiau bandyti ją nuplėšti yra didžiulis nusikaltimas“, – teigė pabėgėlių centre gyvenantis siras Mohamadas Ali Alabdullahas.

Vyrai pamatę verkiančias moteris susivienijo ir ruošėsi ieškoti chuliganišką išpuolį surengusių jaunuolių. Tačiau kelią jiems pastojo itin gausios Kauno apskrities policijos pareigūnų pajėgos. Galiausiai aprimo ir patys pabėgėliai ir didesnio konflikto išvengti pavyko.

„Iš pradžių tikrai labai supykome, tačiau susėdome, giliai įkvėpėme ir pasikalbėjome. Nusprendėme, kad reikia elgtis taip, kaip numato Lietuvos įstatymai. Tai yra palikti situaciją spręsti teisėsaugai“, – teigė Mohamadas Ali Alabdullahas.

„Man labai įsiminė pabėgėlių pasakymas, kad jie taip gintų ne tik savo tautų moteris, bet ir lietuves“, – kalbėjo Ruklos pabėgėlių priėmimo centro vadovas Robertas Mikulėnas.

Iki šiol didesnių konfliktų tarp vietinių žmonių ir pabėgėlių pavykdavo išvengti.

„Mes čia atvažiavome ieškoti taikos ir ramybės, o nutinka toks incidentas. Iki šiol moterys vengdavo eiti vienos po 18 val. Dabar jos išvis nevaikščios vienos. Tiesą pasakius, šis incidentas labai pakeitė nuomonę, apie lietuvius“, – kalbėjo pabėgėlis iš Sirijos.

Skaityti daugiau: http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/10/20/112/po-konflikto-rukloje-prabile-pabegeliai-ginsime-ne-tik-savo-moteris-bet-ir-lietuves/#ixzz4Nhk4atIT

Į Lietuvą perkelti dar aštuoni pabėgėliai

Į Lietuvą perkelti dar aštuoni pabėgėliai 762 508 Justinas

Pirmadienį į Lietuvą perkelti dar aštuoni sirai iš Graikijos, vykdant Europos Sąjungos pabėgėlių perkėlimo programą.

„Vakar aštuoni sirai iš Graikijos buvo atvežti“, – BNS antradienį sakė vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas.

Jo teigimu, į Lietuvą atvyko keturių asmenų šeima, trijų asmenų šeima ir vienišius. Pastarasis, pasak ministro, yra žurnalistas, domisi anglakalbe Lietuvos žiniasklaida.

Keturių asmenų šeimoje vyras Sirijoje buvo batų parduotuvės savininkas, žmona neturėjo darbo. Trijų asmenų šeimoje vyras dirbo veterinaro padėjėju, o moteris buvo pradinių klasių mokyklos direktorė.

Pabėgėliai pirmiausia vyks į Ruklą, kur apsistos pirmus kelis gyvenimo Lietuvoje mėnesius. Vėliau jie galės išvykti į norimą savivaldybę.

Šiuo metu Lietuva yra perkėlusi 19 pabėgėlių iš 1105, kuriuos įsipareigota priimti per dvejus metus nuo 2016 metų.

Visoje Europos Sąjungoje susitarta paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių. Iki šiol, gegužės duomenimis, jų perkelta 8 tūkstančiai.
Skaityti daugiau: http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/06/21/politika/i-lietuva-perkelti-dar-astuoni-pabegeliai/#ixzz4CDOe3ElW

Į Lietuvą atvyko dar viena pabėgėlių pora

Į Lietuvą atvyko dar viena pabėgėlių pora 1200 800 Justinas

Pirmadienį į Lietuvą sėkmingai atvyko pabėgėlių iš Sirijos pora, praneša Vidaus reikalų ministerija

Pagal Europos Sąjungos (ES) susitarimą iš Graikijos perkelti du jauni žmonės – vyras ir moteris, turintys aukštąjį išsilavinimą ir puikiai kalbantys angliškai. Moteris yra alavitų tikėjimo, ji yra dirbusi anglų kalbos mokytoja. Atvykęs vyras yra krikščionis, jis turi menininko išsilavinimą ir yra dirbęs grafikos srityje.

„Tikimės, kad jų laukia sėkmingas integracijos procesas, nes ši pora turi norą ir galimybes čia sėkmingai įsikurti“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.

Lietuva pagal ES programą jau yra priėmusi vieną keturių asmenų pabėgėlių šeimą. Pirmieji pabėgėliai į Lietuvą atvyko praėjusių metų gruodžio pabaigoje.  Nuo smurto Irake pabėgę Jaseras ir Hansi į Lietuvą atvyko su dviem mažamečiais vaikais. Visi keturi į Lietuvą atvyko iš Graikijos, į kurią atkeliavo šiemet su didžiąja pabėgėlių banga.

Straipsnis iš 15min.lt

Erasmus+ jaunimo mokymai: Refugees Europe’s (Missed) Opportunity

Erasmus+ jaunimo mokymai: Refugees Europe’s (Missed) Opportunity 1500 1000 Justinas

Iš įvairių Europos šalių Kaune susirinko tam, kad rastų būdų, kaip lengviau integruoti pabėgėlius

Viena opiausių šio meto Europos Sąjungos problemų – pabėgėlių integracija – buvo intensyviai sprendžiama Kaune vasario 21-28 dienomis. 36 jaunuoliai iš Ispanijos, Italijos, Graikijos, Turkijos, Lenkijos ir Lietuvos susirinko tam, kad projekto „Refugees: Europe’s (Missed) Opportunity” (Liet: „Pabėgėliai: Europos (prarasta) galimybė) metu galėtų surasti ir pasiūlyti efektyviausius būdus pabėgėlių įtraukimui į Europos visuomenę.

Projekte dalyvavo motyvuoti 18-30 metų amžiaus jaunuoliai, siekiantys inicijuoti sėkmingą migrantų integraciją savo šalyse. Tarp dalyvių buvo ir tiesioginės darbo su pabėgėliais patirties turinčių žmonių: besidarbavusių pabėgėlių stovyklose Graikijoje ir Afrikoje, besistažavusių Amnesty International ar Jungtinių Tautų agentūrose. „Būtent šie žmonės labiausiai ir praturtino mūsų projektą. Besidalindami šviežiais įspūdžiais ir būdami nuodugniai susipažinę su šia problema, dalyviai galėjo objektyviai nušviesti Europoje susidariusią situaciją dėl migrantų antplūdžio. Iš tikrųjų, žiniasklaida dažniausiai yra pasirinkusi neigiamą retoriką pabėgėlių atžvilgiu, tačiau toli gražu ne viskas yra juoda arba balta. Taip, problemų susijusių su pabėgėliais yra, tačiau lygiai taip pat yra ir pozityvių dalykų, kuriuos jie suteikia. Todėl visi projekto dalyviai pripažino faktą, kad pabėgėlių integracijos problema yra opi, tačiau visiškai užmerkti jai akis būtų nuodėmė žmoniškumui. Būtent šią pagrindinę idėją ir akcentavome projekto metu”, – teigė vienas iš organizatorių J. Liaudinskas.

Per intensyvius savaitės trukmės Erasmus+ jaunimo mainus, remiantis gerąja patirtimi iš įvairių Europos valstybių, buvo sukurta pabėgėlių įdarbinimo strategija. Projekto dalyvis Dario iš Ispanijos ypač džiaugėsi įgyta verslumo patirtimi: „Specialiai atrinktai komisijai buvo pristatytos kelios puikios verslo idėjos, padėsiančios įtraukti migrantus į darbo rinką. Tai ir restoranai, ir ekologiški ūkiai, pabėgėlių viešbučiai ar pabėgėlių dienos centrai”. Projekto organizatoriai taip pat labai teigiamai įvertino šių idėjų potencialą.

Siekiant įgauti daugiau praktinių žinių ir gerosios patirties apie socialinę pabėgėlių integraciją, projekto dalyviai grupėse diskutavo apie grėsmes ir potencialą, kurį pabėgėliai atsineša į Europą, kūrė interaktyvius filmukus apie didžiausius stereotipus, su kuriais susiduria migrantai, vertino dabartinę Europos Sąjungos pabėgėlių perkraustymo politiką, bei atliko tyrimą apie visuomenės palaikymą pabėgėliams. Taip pat buvo aplankytas Kauno Raudonojo kryžiaus Pabėgėlių dienos centras, kuriame sudalyvauta filmo apie prieglobsčio prašytojus Lietuvoje „Almost Sweden” peržiūroje. Iš arti buvo susipažinta su centro veikla bei darbuotojais, o projekto dalyviai savo ruožtu sudarė sąrašą priemonių bei pasiūlymų efektyvesnei integracijai. Sąrašas buvo pateiktas dienos centro darbuotojams.

„Galbūt kiek ironiška tai, kad projektas į vieną vietą sutraukė skirtingų valstybių žmones, kurie galėjo patogiai jaustis, gyventi ir visą savaitę dirbti pabėgėlių integracijos klausimu, patys net nebūdami iš Lietuvos. Tai iš dalies simbolizavo taip trūkstamą Europos vienybę šiuo klausimu. Juk daugelis iš mūsų iš dalies yra tie patys „pabėgėliai” – emigravę iš savo šalies, ieškodami geresnio gyvenimo svetur. Šis projektas buvo viena labiausiai akis atveriančių patirčių mano gyvenime. Nuo pabėgėlių Lietuvoje niekur nepabėgsime. O ir bėgti nereikia. Vietoje to, turime pasistengti, kad jie čia jaustųsi saugūs ir laukiami. Blogų žmonių yra visur, bet blogio blogiu neišgydysi. Tik parodę meilę, vienybę ir solidarumą pabėgėlių integracijos klausimu, šią problemą paversime galimybe ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje”, – teigė projekto dalyvis Ignas.

Kaip suvaldyti pabėgėlių krizę Europoje?

Kaip suvaldyti pabėgėlių krizę Europoje? 960 600 Justinas

Pabėgėlių krizė ar pabėgėliai sukėlė krizę?

Visi žinom, kad pabėgėliai Europoje jau skaičiuojami milijonais. Daugelį tai gasdina. Nors ES apie 500 milijonų gyventojų ir šitas milijonas atvyklėlių tesudaro apie 0.2% visos populiacijos. Visgi, Europa krizės akivaizdoje nesielgė labai vieningai – didžioji našta atiteko Vokietijai ir Švedijai. Gaila pripažinti, bet situacija ten – sunki.

Vokietijos kanclerė A.Merkel jau kalba, jog daugėjant pabėgėlių, gali tekti uždaryti Vokietijos sienas (Švedija panašiai jau pasielgė). Kas atsitiktų tada? Veikiausiai Vokietijos pavyzdžiu pasektų ir kitos ES valstybės. O tada Šengeno erdvė bent jau laikinai nustotų egzistavus.

Kaip visa to išvengti?

Pabėgėliai iš Sirijos ir Irako bėgo nuo karo ir mirties. Deportuoti juos atgal būtų tiesiog nežmogiška. Kitas dalykas – pabandyti sustabdyti tuos, kurie dar ketina keltis į Europą. Turkijoje, Libane ir Jordanijoje – apie 4 milijonai sirų. ES turi išnaudoti visas galimybes (politines ir ekonomines), kad jiems tose šalyse būtų užtikrintas kuo normalesnis gyvenimas. T.y. vaikams suteikiams mokslas, suaugusiems duodami leidimai dirbti ir t.t.

Žinoma, bėgančių bus bet kokiu atveju. Todėl Europa privalo sugriežtinti kontrolę dažniausiuose pabėgėlių atvykimo taškuose – Graikijoje ir Italijoje. Vietinėms vyriausybėms turėtų būti skiriama parama – plėsti priėmimo centrus, samdyti daugiau migracijos darbuotojų. Griežtesnė patikra ne tik leistų sukontroliuti pabėgėlių srautus, bet gal būt ir sumažintų bendrą atvykstančių skaičių. Juk žinodami, kad patekti į ES – ne taip lengva, daugelis nerizikuotų atiduoti visas savo santaupas ‘žmonių-kontrabandininkams’.

Trečia – deportacija tų, kuriems pabėgėlio statusas nepriklauso. Čia kalbama, apie marokiečius, alžyriečius ar Kosovo gyventojus. Jie – dažniausiai ekonominiai migrantai. ES reikėtų panaudoti politinį spaudimą, kad šios šalys bendradarbiautų ir priimtų savo piliečius atgal.

Aišku, nereikėtų pamiršti ir jau anksčiau pradėtų iniciatyvų, tokių kaip pabėgėlių paskirstymas po ES vasltybes. Čia jau pasikartosime, bet Lietuvai to tikrai nereikėtų bijoti. 1105 pabėgėliai – tai niekis. Panašiai gyventojų yra Jiezno miestelyje. Ar dažnai sutinkate jiezniečius?

Įvykiai Vokietijoje ir Švedijoje – kodėl Lietuvoje tas negresia?

Įvykiai Vokietijoje ir Švedijoje – kodėl Lietuvoje tas negresia? 1000 338 Justinas

Ar šio sausio įvykiai Vokietijoje ir Švedijoje patvirtina daugelio nuomonę apie pabėgėlius?

Tai kas įvyko yra smerktina (Vokietijos atveju), bei – tragiška (Švedijos), ir niekas negali pateisint kaltininkų.

Naivu teigti, kad pabėgėlių iš Artimųjų Rytų kultūra yra visiškai tokia pati kaip Europos. Visgi, dar naiviau būtų sakyti, jog vietiniai žmonės yra mažiau linkę nusikalsti. Tik pažiūrėkime kiek nužudymu, prievartavimų (dėl įvairiausių priežasčių) įvyksta Lietuvoje?

Pabėgėliai – tik žmonės, kurie būna geresni arba blogesni, bet tuo pačiu geba ir pasikeisti. Galima išvardinti daugybę jų sekmės istorijų ar gerų darbų Europoje. Tačiau, kaip sakoma, šaukštas deguto sugadina statinę medaus.

Kaip išventi panašių įvykių?

Kalbant apie įvykius Kiolne, dauguma pabėgėlių ten – jauni vyrai. Bendrą miesto demografinę padėtį tai liečia labai nežymiai, tačiau 20-30 metų žmonių grupėje – ryškėja moterų trūkumas. Vokietijoje praeitą savaitę girdėjosi svarstymai, jog nesant galimybei susirasti poros, šie vyrai gali būti labiau linkę į nusikalstamumą.

Kaip tai išspręsti? Visų pirma leisti priimtiems pabėgėliams atsivešti savo kraštuose likusias antrąsias puses. Žinoma, tai padidintų bendrą pabėgėlių skaičių, bet gal būt padėtų išvengti panašių situacijų?

Atvykėliams reikia sukurti kuo normalesnes gyvenimo salygas, kad jie galėtų gyventi normalius gyvenimus. Į tai įeina ir šeimos turėjimas.

Kodėl Lietuvoje tas negresia?

Lietuva turi privilegiją, atsirinkti ES perkeliamus pabėgėlius. Tai visiškai skiriaisi nuo situacijos Vokietijoje ar Švedijoje.

Tiesa, perkėlimo procesas juda lėtai, bet tik todėl, kad elgiamasi itin atsargiai. Perkeliamos tik šeimos ir kitos mažesnės rizikos grupės. Sunku įsivaizduoti, jog tokie žmonės priekabiautų prie moterų šalia Vilniaus Katedros.