Lietuva

Pabėgėlių Integracija Lietuvoje

Pabėgėlių Integracija Lietuvoje 828 315 Justinas

„Lietuva ir Latvija prieš tai nebuvo susidūrusi su imigrantų problemomis, todėl integracijos sistema nefunkcionuoja efektyviai” – Latvijos Jaunimo Raudonojo Kryžiaus vadovė.

2016 m. gruodžio pabaigoje Kaune vykę tarptautiniai pabėgėlių integracijos mokymai, skirti jaunimo darbuotojams. Juose dalyvavo atstovai iš Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, Kipro, Airijos ir Egipto.
 
Pagrindinis mokymų tikslas – paruošti jaunimo darbuotojus tolimesnei šio, Europos sąjungos finansuojamo 2-jų metų trukmės strateginės partnerystės projekto „Together: Refugees & Youth”, veiklai. Dalyviai įgavo įgūdžių, reikalingų dirbant su jaunais žmonėmis tarpkultūrinėje aplinkoje bei dirbant su atvykėliais iš Artimųjų Rytų.
 
5-ių dienų trukmės mokymų metu buvo sukurtos aiškios pabėgėlių integracijos per darbą su jaunimu gairės, atsižvelgiant į realią situaciją Baltijos šalyse. Savo patirtimi dalinosi ir savo sričių ekspertai: Vilniaus Carito darbuotojai, verslo konsultacijų įmonės MOSIS.lt vadovas Muhammad Usama Sheikh bei Baltijos ir Arabų šalių prekybos rūmų atstovas Alaa Al Aridi.
 
„Laikas praleistas šiuose mokymuose – tikrai naudingas ir atveriantis akis. Visi užsiėmimai padėjo identifikuoti iššūkius ir galimybes, kuriant dialogą tarp jaunų žmonių ir atvykėlių. Tuo tarpu svečiai–savo sričių profesionalai, sutikę pasidalinti savo patirtimi gyvenant ir dirbant migrantų integracijos klausimais Lietuvoje ir Latvijoje, padėjo iš arčiau susipažinti su realia situacija Baltijos šalyse. Migrantų integracijos sistema nefunkcionuoja taip efektyviai, kaip norėtųsi, tačiau tai – suprantama. Lietuva ir Latvija niekada nebuvo susidūrusi su šia problema iš taip arti. Džiugu, kad vyksta tokios inicityvos kaip „Together: Refugees & Youth”, nes jos padeda gerinti sąlygas bei kurti tarpusavio supratimą tarp migrantų ir vietinių žmonių”, – kalbėjo mokymų dalyvė iš Latvijos, Liene Celmina, vadovaujanti Latvijos Jaunimo Raudonojo Kryžiaus organizacijai.
 
Tolimesnis „Together: Refugees & Youth” projekto etapas, kuriame mokymų dalyviai praktikoje pritaikys savo žinias, prasidės 2017-ųjų vasarą. Šiame etape vyks įvairiausi užsiėmimai su pabėgėliais ir jaunimu Latvijoje bei Lietuvoje: sporto žaidynės, kultūriniai pristatymai, ekskursijos, socialinio verslo (įtraukiančio migrantus) idėjų konkursas, migrantus remiančių organizacijų akreditacijos sistema ir kt.
Daugiau informacijos apie šį projektą rasite www.facebook.com/refugeesEU

Ginsime ne tik savo moteris, bet ir lietuves

Ginsime ne tik savo moteris, bet ir lietuves 940 627 Justinas

Ginsime ne tik savo moteris, bet ir lietuves

Ketvirtadienis, pabėgėliai iš Sirijos Ruklos pabėgėlių priėmimo centre ramiai žaidžia biliardą ir stalo tenisą, geria arbatą ir semiasi žinių apie Lietuvos miestus. Trečiadienio vakarą čia nuotaikos buvo visiškai kitokios.

Karštas pietiečių kraujas užvirė, kuomet trečiadienio vakarą du jauni vietiniai Ruklos gyventojai ėmė kabinėtis prie sirės ir irakietės. Dvi dešimtys vyrų jau ruošėsi vykdyti vendetą, tačiau priėmė logišką sprendimą – elgtis taip, kaip numato Lietuvos įstatymai.

Trečiadienio vakarą dvi moterys iš pabėgėlių centro Ruklos Karaliaus Mindaugo gatvėje, nuėjo apsipirkti į netoliese esančią parduotuvę. Jau beeinant atgal prie moterų prisikabino du lietuviai. Vienas jų bandė nuplėšti moters skarelę, sulaužė akinius.

Apsiašarojusios ir išsigandusios moterys grįžo į pabėgėlių centrą. Galima suprasti, kad vyrams kilo natūralus pykčio jausmas.

„Mūsų šalyje prisiliesti prie moters skarelės, o tuo labiau bandyti ją nuplėšti yra didžiulis nusikaltimas“, – teigė pabėgėlių centre gyvenantis siras Mohamadas Ali Alabdullahas.

Vyrai pamatę verkiančias moteris susivienijo ir ruošėsi ieškoti chuliganišką išpuolį surengusių jaunuolių. Tačiau kelią jiems pastojo itin gausios Kauno apskrities policijos pareigūnų pajėgos. Galiausiai aprimo ir patys pabėgėliai ir didesnio konflikto išvengti pavyko.

„Iš pradžių tikrai labai supykome, tačiau susėdome, giliai įkvėpėme ir pasikalbėjome. Nusprendėme, kad reikia elgtis taip, kaip numato Lietuvos įstatymai. Tai yra palikti situaciją spręsti teisėsaugai“, – teigė Mohamadas Ali Alabdullahas.

„Man labai įsiminė pabėgėlių pasakymas, kad jie taip gintų ne tik savo tautų moteris, bet ir lietuves“, – kalbėjo Ruklos pabėgėlių priėmimo centro vadovas Robertas Mikulėnas.

Iki šiol didesnių konfliktų tarp vietinių žmonių ir pabėgėlių pavykdavo išvengti.

„Mes čia atvažiavome ieškoti taikos ir ramybės, o nutinka toks incidentas. Iki šiol moterys vengdavo eiti vienos po 18 val. Dabar jos išvis nevaikščios vienos. Tiesą pasakius, šis incidentas labai pakeitė nuomonę, apie lietuvius“, – kalbėjo pabėgėlis iš Sirijos.

Skaityti daugiau: http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/10/20/112/po-konflikto-rukloje-prabile-pabegeliai-ginsime-ne-tik-savo-moteris-bet-ir-lietuves/#ixzz4Nhk4atIT

Į Lietuvą perkelti dar aštuoni pabėgėliai

Į Lietuvą perkelti dar aštuoni pabėgėliai 762 508 Justinas

Pirmadienį į Lietuvą perkelti dar aštuoni sirai iš Graikijos, vykdant Europos Sąjungos pabėgėlių perkėlimo programą.

„Vakar aštuoni sirai iš Graikijos buvo atvežti“, – BNS antradienį sakė vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas.

Jo teigimu, į Lietuvą atvyko keturių asmenų šeima, trijų asmenų šeima ir vienišius. Pastarasis, pasak ministro, yra žurnalistas, domisi anglakalbe Lietuvos žiniasklaida.

Keturių asmenų šeimoje vyras Sirijoje buvo batų parduotuvės savininkas, žmona neturėjo darbo. Trijų asmenų šeimoje vyras dirbo veterinaro padėjėju, o moteris buvo pradinių klasių mokyklos direktorė.

Pabėgėliai pirmiausia vyks į Ruklą, kur apsistos pirmus kelis gyvenimo Lietuvoje mėnesius. Vėliau jie galės išvykti į norimą savivaldybę.

Šiuo metu Lietuva yra perkėlusi 19 pabėgėlių iš 1105, kuriuos įsipareigota priimti per dvejus metus nuo 2016 metų.

Visoje Europos Sąjungoje susitarta paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių. Iki šiol, gegužės duomenimis, jų perkelta 8 tūkstančiai.
Skaityti daugiau: http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/06/21/politika/i-lietuva-perkelti-dar-astuoni-pabegeliai/#ixzz4CDOe3ElW

Į Lietuvą atvyko dar viena pabėgėlių pora

Į Lietuvą atvyko dar viena pabėgėlių pora 1200 800 Justinas

Pirmadienį į Lietuvą sėkmingai atvyko pabėgėlių iš Sirijos pora, praneša Vidaus reikalų ministerija

Pagal Europos Sąjungos (ES) susitarimą iš Graikijos perkelti du jauni žmonės – vyras ir moteris, turintys aukštąjį išsilavinimą ir puikiai kalbantys angliškai. Moteris yra alavitų tikėjimo, ji yra dirbusi anglų kalbos mokytoja. Atvykęs vyras yra krikščionis, jis turi menininko išsilavinimą ir yra dirbęs grafikos srityje.

„Tikimės, kad jų laukia sėkmingas integracijos procesas, nes ši pora turi norą ir galimybes čia sėkmingai įsikurti“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.

Lietuva pagal ES programą jau yra priėmusi vieną keturių asmenų pabėgėlių šeimą. Pirmieji pabėgėliai į Lietuvą atvyko praėjusių metų gruodžio pabaigoje.  Nuo smurto Irake pabėgę Jaseras ir Hansi į Lietuvą atvyko su dviem mažamečiais vaikais. Visi keturi į Lietuvą atvyko iš Graikijos, į kurią atkeliavo šiemet su didžiąja pabėgėlių banga.

Straipsnis iš 15min.lt

Erasmus+ jaunimo mokymai: Refugees Europe’s (Missed) Opportunity

Erasmus+ jaunimo mokymai: Refugees Europe’s (Missed) Opportunity 1500 1000 Justinas

Iš įvairių Europos šalių Kaune susirinko tam, kad rastų būdų, kaip lengviau integruoti pabėgėlius

Viena opiausių šio meto Europos Sąjungos problemų – pabėgėlių integracija – buvo intensyviai sprendžiama Kaune vasario 21-28 dienomis. 36 jaunuoliai iš Ispanijos, Italijos, Graikijos, Turkijos, Lenkijos ir Lietuvos susirinko tam, kad projekto „Refugees: Europe’s (Missed) Opportunity” (Liet: „Pabėgėliai: Europos (prarasta) galimybė) metu galėtų surasti ir pasiūlyti efektyviausius būdus pabėgėlių įtraukimui į Europos visuomenę.

Projekte dalyvavo motyvuoti 18-30 metų amžiaus jaunuoliai, siekiantys inicijuoti sėkmingą migrantų integraciją savo šalyse. Tarp dalyvių buvo ir tiesioginės darbo su pabėgėliais patirties turinčių žmonių: besidarbavusių pabėgėlių stovyklose Graikijoje ir Afrikoje, besistažavusių Amnesty International ar Jungtinių Tautų agentūrose. „Būtent šie žmonės labiausiai ir praturtino mūsų projektą. Besidalindami šviežiais įspūdžiais ir būdami nuodugniai susipažinę su šia problema, dalyviai galėjo objektyviai nušviesti Europoje susidariusią situaciją dėl migrantų antplūdžio. Iš tikrųjų, žiniasklaida dažniausiai yra pasirinkusi neigiamą retoriką pabėgėlių atžvilgiu, tačiau toli gražu ne viskas yra juoda arba balta. Taip, problemų susijusių su pabėgėliais yra, tačiau lygiai taip pat yra ir pozityvių dalykų, kuriuos jie suteikia. Todėl visi projekto dalyviai pripažino faktą, kad pabėgėlių integracijos problema yra opi, tačiau visiškai užmerkti jai akis būtų nuodėmė žmoniškumui. Būtent šią pagrindinę idėją ir akcentavome projekto metu”, – teigė vienas iš organizatorių J. Liaudinskas.

Per intensyvius savaitės trukmės Erasmus+ jaunimo mainus, remiantis gerąja patirtimi iš įvairių Europos valstybių, buvo sukurta pabėgėlių įdarbinimo strategija. Projekto dalyvis Dario iš Ispanijos ypač džiaugėsi įgyta verslumo patirtimi: „Specialiai atrinktai komisijai buvo pristatytos kelios puikios verslo idėjos, padėsiančios įtraukti migrantus į darbo rinką. Tai ir restoranai, ir ekologiški ūkiai, pabėgėlių viešbučiai ar pabėgėlių dienos centrai”. Projekto organizatoriai taip pat labai teigiamai įvertino šių idėjų potencialą.

Siekiant įgauti daugiau praktinių žinių ir gerosios patirties apie socialinę pabėgėlių integraciją, projekto dalyviai grupėse diskutavo apie grėsmes ir potencialą, kurį pabėgėliai atsineša į Europą, kūrė interaktyvius filmukus apie didžiausius stereotipus, su kuriais susiduria migrantai, vertino dabartinę Europos Sąjungos pabėgėlių perkraustymo politiką, bei atliko tyrimą apie visuomenės palaikymą pabėgėliams. Taip pat buvo aplankytas Kauno Raudonojo kryžiaus Pabėgėlių dienos centras, kuriame sudalyvauta filmo apie prieglobsčio prašytojus Lietuvoje „Almost Sweden” peržiūroje. Iš arti buvo susipažinta su centro veikla bei darbuotojais, o projekto dalyviai savo ruožtu sudarė sąrašą priemonių bei pasiūlymų efektyvesnei integracijai. Sąrašas buvo pateiktas dienos centro darbuotojams.

„Galbūt kiek ironiška tai, kad projektas į vieną vietą sutraukė skirtingų valstybių žmones, kurie galėjo patogiai jaustis, gyventi ir visą savaitę dirbti pabėgėlių integracijos klausimu, patys net nebūdami iš Lietuvos. Tai iš dalies simbolizavo taip trūkstamą Europos vienybę šiuo klausimu. Juk daugelis iš mūsų iš dalies yra tie patys „pabėgėliai” – emigravę iš savo šalies, ieškodami geresnio gyvenimo svetur. Šis projektas buvo viena labiausiai akis atveriančių patirčių mano gyvenime. Nuo pabėgėlių Lietuvoje niekur nepabėgsime. O ir bėgti nereikia. Vietoje to, turime pasistengti, kad jie čia jaustųsi saugūs ir laukiami. Blogų žmonių yra visur, bet blogio blogiu neišgydysi. Tik parodę meilę, vienybę ir solidarumą pabėgėlių integracijos klausimu, šią problemą paversime galimybe ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje”, – teigė projekto dalyvis Ignas.

Įvykiai Vokietijoje ir Švedijoje – kodėl Lietuvoje tas negresia?

Įvykiai Vokietijoje ir Švedijoje – kodėl Lietuvoje tas negresia? 1000 338 Justinas

Ar šio sausio įvykiai Vokietijoje ir Švedijoje patvirtina daugelio nuomonę apie pabėgėlius?

Tai kas įvyko yra smerktina (Vokietijos atveju), bei – tragiška (Švedijos), ir niekas negali pateisint kaltininkų.

Naivu teigti, kad pabėgėlių iš Artimųjų Rytų kultūra yra visiškai tokia pati kaip Europos. Visgi, dar naiviau būtų sakyti, jog vietiniai žmonės yra mažiau linkę nusikalsti. Tik pažiūrėkime kiek nužudymu, prievartavimų (dėl įvairiausių priežasčių) įvyksta Lietuvoje?

Pabėgėliai – tik žmonės, kurie būna geresni arba blogesni, bet tuo pačiu geba ir pasikeisti. Galima išvardinti daugybę jų sekmės istorijų ar gerų darbų Europoje. Tačiau, kaip sakoma, šaukštas deguto sugadina statinę medaus.

Kaip išventi panašių įvykių?

Kalbant apie įvykius Kiolne, dauguma pabėgėlių ten – jauni vyrai. Bendrą miesto demografinę padėtį tai liečia labai nežymiai, tačiau 20-30 metų žmonių grupėje – ryškėja moterų trūkumas. Vokietijoje praeitą savaitę girdėjosi svarstymai, jog nesant galimybei susirasti poros, šie vyrai gali būti labiau linkę į nusikalstamumą.

Kaip tai išspręsti? Visų pirma leisti priimtiems pabėgėliams atsivešti savo kraštuose likusias antrąsias puses. Žinoma, tai padidintų bendrą pabėgėlių skaičių, bet gal būt padėtų išvengti panašių situacijų?

Atvykėliams reikia sukurti kuo normalesnes gyvenimo salygas, kad jie galėtų gyventi normalius gyvenimus. Į tai įeina ir šeimos turėjimas.

Kodėl Lietuvoje tas negresia?

Lietuva turi privilegiją, atsirinkti ES perkeliamus pabėgėlius. Tai visiškai skiriaisi nuo situacijos Vokietijoje ar Švedijoje.

Tiesa, perkėlimo procesas juda lėtai, bet tik todėl, kad elgiamasi itin atsargiai. Perkeliamos tik šeimos ir kitos mažesnės rizikos grupės. Sunku įsivaizduoti, jog tokie žmonės priekabiautų prie moterų šalia Vilniaus Katedros.

3 svarbiausi dalykai pabėgėlių integracijoje kitais metais

3 svarbiausi dalykai pabėgėlių integracijoje kitais metais 1055 599 Justinas

Pirmieji pabėgėliai jau Lietuvoje, ir kaip matome, jų tikrai nėra ko bijoti.

Žinoma, atvažiavo tik viena šeima. Dėl šios priežasties, kol kas savo puslapyje buvome tylūs ir naujienų nusprendėme neskelbti.

Visgi ateina 2016 metai, per kuriuos į Lietuvą turėtų būti perkelta daug daugiau sirų, irakiečių (bei galbūt ir afganistaniečių ar Eritrėjos piliečių). Nors gali būti, kad ir ateinančiais metais pasirodys tik kelios šeimos, nes dabartinė Europos Sąjungos pabėgėlių perkėlimo schema stringa.

Tačiau, jeigu techninės problemos išsispręs, laukia kitoks scenarijus. Į Lietuvą bus perkelta ne viena, bet keli šimtai šeimų ar pavienių asmenų. Kaip ir dabar, jie visi iš pradžio keliaus į Ruklos pabėgėlių centrą. Bet kas laukia toliau?

Neseniai Nyderlanduose atlikta pabėgėlių apklausa parodė, jog dauguma jų turi vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą. Dėl suprantamų priežasčių, moterys iš arabų šalių (Sirijos) dažniausiai mokslo metais kiek nusileidžia iš ten atvykusiems vyrams. Žvilgtelkite į grafiką, pateiktą žemiau:

pabėgėlių

Tad, ką gi daryti, jog atvykėliai netaptų mūsų išlaikytiniais?

Šiame straipsnyje nebeminėsime kaip svarbu yra ir kultūriškai integruoti pabėgėlius. Taip pat, neišsiplėsime ties neseniai sumažintomis išmokomis pabėgėliams. Nors ir esame prieš tokį sprendimą, manome, jog kitais metais svarbiausia bus (tą rodo ir pavyzdžiai Europoje):

  1. Sužinoti, kokie atvykųsių pabėgėlių sugebėjimai: tam rėikėtų atvykėlius išbandyti, kad ir paprastais testais (pvz.: kompiuterinio raštingumo). Žinoma, patys pabėgėliai neturėtų slėpti savo geriausių pusių/talentų;
  2. Kuo greičiau, suteikti pabėgėliams galimybę dirbti. Tai reiškia ir galimybę būti įdarbintiems ir kurti savo pačių verslus. Vakaruose matome daugybę parduotuvėlių bei kavinukių, įkurtų imigrantų iš arabų šalių. Lietuvoje galėtų būti panašiai – svarbu, jog būtų mokami mokesčiai, o pabėgėliai neužsibūtų Rūkloje;
  3. Supažindinti darbdavius su pabėgėlių atsinešama patirtimi. Vokietijoje neseniai įvyko restoranų/kavinių savininkų/šefų susitikimas – greitųjų pasimatymų stiliumi – su sirais, turėjusiais patirties virtuvėje/aptarnavimo sferoje. To rezultatas – darbo pasiūlymai bei naujos galimybės verslui. Panašiai būtų galima susirasti ir įgudusių kirpėjų ar barzdaskučių. Nereikėtų apsiriboti ties viena sritimi.

Savo iniciatyvomis refugees.lt komanda pati stengsis prisidėti prie sėkmingo integracijos proceso. Apie jas visuomenę informuosime jau 2016 metais.

Linksmų švenčių!

Ieškome žmonių: darbas su pabėgėliais

Ieškome žmonių: darbas su pabėgėliais 1000 544 Justinas

Darbas su pabėgėliais

Kadangi pirmieji ES perkeliami pabėgėliai Lietuvoje pasirodys jau šią žiemą, norėtume surinkti komandą žmonių, galinčių su jais dirbti.

Ieškome tiek norinčių bei galinčių savanoriauti, tiek siekiančių dirbti už atlygį. Užsiregistruot gali visų profesijų bei amžių atstovai. Jokių privalomų kriterijų nėra.

Kol kas konkrečių darbo vietų įvardinti negalime, tačiau jos turėtų aiškėti ateinančių mėnėsių bėgyje. Tik atsiradus galimybei, informuotume labiausiai tinkančius kandidatus.

Visus norinčius prašome užpildyti formą, pateiktą žemiau:

Užtikriname, kad Jūsų asmeniniai duomenys bus saugomi ir su jais bus elgiamasi tinkamai.

Jūsų vardas (privaloma):

Jūsų elektroninis paštas (privaloma):

Jūsų telefonas:

Gyvenamoji vieta (privaloma):

Užsienio kalbos, kuriomis galite susišnekėti:

Norėčiau/galėčiau:

Jūsų profesija/užsiėmimas ar išsilavinimas:

Norėčiau/galėčiau:

Ar turite galimybių apgyvendinti pabėgėlį(-ius)?

Pastabos/Jūsų žinutė:

[recaptcha]

Iškilus klausimams, prašome kreiptis į mus tiesiogiai.

Palaikykime pabėgėlius Kaune

Palaikykime pabėgėlius Kaune 851 315 Justinas

For English read below

Palaikykime pabėgėlius

Du pirštai į priekį – taika, pergalė ir tiesa!

Jau sausio mėnesį Lietuva sulauks pirmųjų 95 pabėgėlių iš karinių konfliktų ir persekiojimų kamuojamų šalių.

Šie žmonės, ieškodami saugios ir taikios gyvenamosios aplinkos, pasirinks mūsų šalį kaip naujuosius savo namus.

Reikšdami palaikymą ir geranorišką bei šiltą pabėgėlių priėmimą, refugees.lt šį sekmadienį Kaune organizuoja fotosesiją „Pabėgėliai laukiami Lietuvoje”.

Visi, kurie nėra abejingi pabėgėlių krizei, kviečiami sekmadienį 17:00 atvykti į Rotušės aikštę Kaune. Fotosesijos metu parodysime Lietuvos žmonių supratingumą ir skleisime taikos idėją, išskleisdami pabėgėlius palaikančius plakatus bei ištiesdami du pirštus, simbolizuojančius taiką, pergalę ir tiesą, į priekį!

Naujus Lietuvos gyventojus pasitikime taikiai – ateik!


The hand-gesture peace sign – for peace, victory and truth!

First 95 refugees from war-torn and persecution abundant countries will reach Lithuania in January already.

These people, who are in search of peaceful and safe living conditions, will choose our country as their new home.

By expressing our support and warm welcome for the refugees, refugees.lt is organising a special photoshoot “Refugees Welcome in Lithuania” in Kaunas on Sunday.

Everybody who is not indifferent to the refugee crisis is invited to come to the Town Hall of Kaunas (Rotuse Square) on Sunday at 5 p.m. The understanding and ideology of peace will be spread by showing supporting posters for the refugees as well as showing the hand-gesture sign of peace.

Let us greet our new residents in peace – come and join us!

Pinigai pabėgėliams – 600 eurų per mėnesį

Pinigai pabėgėliams – 600 eurų per mėnesį 533 400 Justinas

Pinigai pabėgėliams

600 eurų – tokia suma kas mėnesį bus skiriama Lietuvoje prieglobstį gavusio pabėgėlio globai. Šis skaičius nemažą dalį lietuvių siutina, nes esą ir šalies pensininkai, ir vienišos mamos, ir bedarbiai, ir minimalų atlyginimą gaunantys žmonės gyvena kur kas prasčiau.

„Tu tik pagalvok, kiekvienam jų mokės po 600 eurų kiekvieną mėnesį, o mano pensija, nors dirbau 30 metų, vos viršija 200 eurų. Kur čia teisybė? Nesąmonė, kad turime išlaikyti kažkokius pabėgėlius“, – diskutavo du pensininkai. Lietuva dūzgia it bičių avilys, nes 600 eurų suma, kuri kas mėnesį numatyta pabėgėlio globai, yra beveik du kartus didesnė už minimalų atlyginimą, kurį gauna nemažai dirbančių lietuvių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė suskubo patikslinti, jog 600 eurų pabėgėliams nebus išmokami grynaisiais kas mėnesį.

„Užsieniečiui, gavusiam prieglobstį, skiriama apie 600 eurų per mėnesį, bet į šią sumą įeina visos integracinės priemonės, įskaitant maitinimą, apgyvendinimą, taip pat ir jam mokamas išmokas.
Užsieniečiui, gavusiam prieglobstį Lietuvoje, integracija pradedama teikti Pabėgėlių priėmimo centre. Čia jis aprūpinamas gyvenamąja patalpa, būtiniausiais buitiniais reikmenimis, drabužiais, padedama užsieniečiui susipažinti su gyvenimu Lietuvoje, mokoma lietuvių kalbos, visuomenės pažinimo, padedama įgyti profesiją, užsienietis gauna pašalpą maistui ir smulkioms išlaidoms – 71 eurą“, – teigė E. Čaplikienė.

Paklausta, kiek pinigų išlaikymui turės skirti Lietuva iš savo biudžeto, SADM atstovė tikslių skaičių kol kas pateikti negalėjo.

“Dalis pinigų užsieniečių, gavusių prieglobstį, integracijai bus skirta iš ES, dalis – iš mūsų biudžeto. Dabar sunku pasakyti, kokios bus proporcijos, nes Europos Komisija dar nėra patvirtinusi paramos skyrimo reglamento”, – teigė E. Čaplikienė.

Užsieniečiui taip pat bus padedama susitvarkyti reikiamus dokumentus, teikiamos teisinės, vertimo, psichologo paslaugos, o vėliau parama integracijai tęsiama savivaldybių teritorijose.[divider_top]

Pašalpa – nuo 265 eurų

Metus truksiančiu integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje užsienietis, gavęs prieglobstį, gaus vienkartinę įsikūrimo išmoka – 456 eurus. Jam kas mėnesį taip pat priklausys piniginė išmoka būtiniausioms reikmėms: būsto nuomai, komunalinėms išlaidoms, maistui, transportui. Tokios išmokos dydis priklausys nuo šeimos sudėties: vienas asmuo gaus 265 eurus, dviejų asmenų šeima – 326 eurus, trijų asmenų šeima – 489 eurus. Pabėgėliams taip pat priklausys ir išmokos vaikams, vaiko gimimo išmokos.

„Kalbant apie patį integracijos procesą, užsieniečiui atvykusiam į Pabėgėlių priėmimo centrą pradedama vykdyti socialinė integracija. Ji padeda užsieniečiui susipažinti su gyvenimu Lietuvoje. Ji prasideda centre, o vėliau tęsiama savivaldybėse. Pabėgėlis mokomas lietuvių kalbos, visuomenės pažinimo, įgyja profesiją. Užsieniečių vaikai turi galimybę lankyti darželius ir mokyklas“, – aiškino E. Čaplikienė.

Pabėgėliai, gavę leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ir pabėgėlio statusą, gali įsitraukti į darbo rinką ir dirbti.

Pabėgėliai turi galimybę apsigyventi bet kuriame Lietuvos mieste ar kaime. Jiems yra skiriama kuruojanti įstaiga. Užsieniečiams integruotis į Lietuvos visuomenę padeda Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir Vilniaus arkivyskupijos Caritas.

Kuruojančios įstaigos užsieniečiams padės išsinuomoti butą, įsigyti būtiniausius baldus ir namų apyvokos reikmenis, mokės pinigines pašalpas, organizuos vaikų darželio, mokyklos lankymą, apdraus sveikatos draudimu, užtikrins registravimąsi teritorinėje darbo biržoje.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/pabegeliams-euru-negailes-bus-skiriamos-pavydetinos-ismokos.d?id=69010270