pabėgėliai

Ginsime ne tik savo moteris, bet ir lietuves

Ginsime ne tik savo moteris, bet ir lietuves 940 627 Justinas

Ginsime ne tik savo moteris, bet ir lietuves

Ketvirtadienis, pabėgėliai iš Sirijos Ruklos pabėgėlių priėmimo centre ramiai žaidžia biliardą ir stalo tenisą, geria arbatą ir semiasi žinių apie Lietuvos miestus. Trečiadienio vakarą čia nuotaikos buvo visiškai kitokios.

Karštas pietiečių kraujas užvirė, kuomet trečiadienio vakarą du jauni vietiniai Ruklos gyventojai ėmė kabinėtis prie sirės ir irakietės. Dvi dešimtys vyrų jau ruošėsi vykdyti vendetą, tačiau priėmė logišką sprendimą – elgtis taip, kaip numato Lietuvos įstatymai.

Trečiadienio vakarą dvi moterys iš pabėgėlių centro Ruklos Karaliaus Mindaugo gatvėje, nuėjo apsipirkti į netoliese esančią parduotuvę. Jau beeinant atgal prie moterų prisikabino du lietuviai. Vienas jų bandė nuplėšti moters skarelę, sulaužė akinius.

Apsiašarojusios ir išsigandusios moterys grįžo į pabėgėlių centrą. Galima suprasti, kad vyrams kilo natūralus pykčio jausmas.

„Mūsų šalyje prisiliesti prie moters skarelės, o tuo labiau bandyti ją nuplėšti yra didžiulis nusikaltimas“, – teigė pabėgėlių centre gyvenantis siras Mohamadas Ali Alabdullahas.

Vyrai pamatę verkiančias moteris susivienijo ir ruošėsi ieškoti chuliganišką išpuolį surengusių jaunuolių. Tačiau kelią jiems pastojo itin gausios Kauno apskrities policijos pareigūnų pajėgos. Galiausiai aprimo ir patys pabėgėliai ir didesnio konflikto išvengti pavyko.

„Iš pradžių tikrai labai supykome, tačiau susėdome, giliai įkvėpėme ir pasikalbėjome. Nusprendėme, kad reikia elgtis taip, kaip numato Lietuvos įstatymai. Tai yra palikti situaciją spręsti teisėsaugai“, – teigė Mohamadas Ali Alabdullahas.

„Man labai įsiminė pabėgėlių pasakymas, kad jie taip gintų ne tik savo tautų moteris, bet ir lietuves“, – kalbėjo Ruklos pabėgėlių priėmimo centro vadovas Robertas Mikulėnas.

Iki šiol didesnių konfliktų tarp vietinių žmonių ir pabėgėlių pavykdavo išvengti.

„Mes čia atvažiavome ieškoti taikos ir ramybės, o nutinka toks incidentas. Iki šiol moterys vengdavo eiti vienos po 18 val. Dabar jos išvis nevaikščios vienos. Tiesą pasakius, šis incidentas labai pakeitė nuomonę, apie lietuvius“, – kalbėjo pabėgėlis iš Sirijos.

Skaityti daugiau: http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/10/20/112/po-konflikto-rukloje-prabile-pabegeliai-ginsime-ne-tik-savo-moteris-bet-ir-lietuves/#ixzz4Nhk4atIT

Į Lietuvą perkelti dar aštuoni pabėgėliai

Į Lietuvą perkelti dar aštuoni pabėgėliai 762 508 Justinas

Pirmadienį į Lietuvą perkelti dar aštuoni sirai iš Graikijos, vykdant Europos Sąjungos pabėgėlių perkėlimo programą.

„Vakar aštuoni sirai iš Graikijos buvo atvežti“, – BNS antradienį sakė vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas.

Jo teigimu, į Lietuvą atvyko keturių asmenų šeima, trijų asmenų šeima ir vienišius. Pastarasis, pasak ministro, yra žurnalistas, domisi anglakalbe Lietuvos žiniasklaida.

Keturių asmenų šeimoje vyras Sirijoje buvo batų parduotuvės savininkas, žmona neturėjo darbo. Trijų asmenų šeimoje vyras dirbo veterinaro padėjėju, o moteris buvo pradinių klasių mokyklos direktorė.

Pabėgėliai pirmiausia vyks į Ruklą, kur apsistos pirmus kelis gyvenimo Lietuvoje mėnesius. Vėliau jie galės išvykti į norimą savivaldybę.

Šiuo metu Lietuva yra perkėlusi 19 pabėgėlių iš 1105, kuriuos įsipareigota priimti per dvejus metus nuo 2016 metų.

Visoje Europos Sąjungoje susitarta paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių. Iki šiol, gegužės duomenimis, jų perkelta 8 tūkstančiai.
Skaityti daugiau: http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/06/21/politika/i-lietuva-perkelti-dar-astuoni-pabegeliai/#ixzz4CDOe3ElW

Į Lietuvą atvyko dar viena pabėgėlių pora

Į Lietuvą atvyko dar viena pabėgėlių pora 1200 800 Justinas

Pirmadienį į Lietuvą sėkmingai atvyko pabėgėlių iš Sirijos pora, praneša Vidaus reikalų ministerija

Pagal Europos Sąjungos (ES) susitarimą iš Graikijos perkelti du jauni žmonės – vyras ir moteris, turintys aukštąjį išsilavinimą ir puikiai kalbantys angliškai. Moteris yra alavitų tikėjimo, ji yra dirbusi anglų kalbos mokytoja. Atvykęs vyras yra krikščionis, jis turi menininko išsilavinimą ir yra dirbęs grafikos srityje.

„Tikimės, kad jų laukia sėkmingas integracijos procesas, nes ši pora turi norą ir galimybes čia sėkmingai įsikurti“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.

Lietuva pagal ES programą jau yra priėmusi vieną keturių asmenų pabėgėlių šeimą. Pirmieji pabėgėliai į Lietuvą atvyko praėjusių metų gruodžio pabaigoje.  Nuo smurto Irake pabėgę Jaseras ir Hansi į Lietuvą atvyko su dviem mažamečiais vaikais. Visi keturi į Lietuvą atvyko iš Graikijos, į kurią atkeliavo šiemet su didžiąja pabėgėlių banga.

Straipsnis iš 15min.lt

Erasmus+ jaunimo mokymai: Refugees Europe’s (Missed) Opportunity

Erasmus+ jaunimo mokymai: Refugees Europe’s (Missed) Opportunity 1500 1000 Justinas

Iš įvairių Europos šalių Kaune susirinko tam, kad rastų būdų, kaip lengviau integruoti pabėgėlius

Viena opiausių šio meto Europos Sąjungos problemų – pabėgėlių integracija – buvo intensyviai sprendžiama Kaune vasario 21-28 dienomis. 36 jaunuoliai iš Ispanijos, Italijos, Graikijos, Turkijos, Lenkijos ir Lietuvos susirinko tam, kad projekto „Refugees: Europe’s (Missed) Opportunity” (Liet: „Pabėgėliai: Europos (prarasta) galimybė) metu galėtų surasti ir pasiūlyti efektyviausius būdus pabėgėlių įtraukimui į Europos visuomenę.

Projekte dalyvavo motyvuoti 18-30 metų amžiaus jaunuoliai, siekiantys inicijuoti sėkmingą migrantų integraciją savo šalyse. Tarp dalyvių buvo ir tiesioginės darbo su pabėgėliais patirties turinčių žmonių: besidarbavusių pabėgėlių stovyklose Graikijoje ir Afrikoje, besistažavusių Amnesty International ar Jungtinių Tautų agentūrose. „Būtent šie žmonės labiausiai ir praturtino mūsų projektą. Besidalindami šviežiais įspūdžiais ir būdami nuodugniai susipažinę su šia problema, dalyviai galėjo objektyviai nušviesti Europoje susidariusią situaciją dėl migrantų antplūdžio. Iš tikrųjų, žiniasklaida dažniausiai yra pasirinkusi neigiamą retoriką pabėgėlių atžvilgiu, tačiau toli gražu ne viskas yra juoda arba balta. Taip, problemų susijusių su pabėgėliais yra, tačiau lygiai taip pat yra ir pozityvių dalykų, kuriuos jie suteikia. Todėl visi projekto dalyviai pripažino faktą, kad pabėgėlių integracijos problema yra opi, tačiau visiškai užmerkti jai akis būtų nuodėmė žmoniškumui. Būtent šią pagrindinę idėją ir akcentavome projekto metu”, – teigė vienas iš organizatorių J. Liaudinskas.

Per intensyvius savaitės trukmės Erasmus+ jaunimo mainus, remiantis gerąja patirtimi iš įvairių Europos valstybių, buvo sukurta pabėgėlių įdarbinimo strategija. Projekto dalyvis Dario iš Ispanijos ypač džiaugėsi įgyta verslumo patirtimi: „Specialiai atrinktai komisijai buvo pristatytos kelios puikios verslo idėjos, padėsiančios įtraukti migrantus į darbo rinką. Tai ir restoranai, ir ekologiški ūkiai, pabėgėlių viešbučiai ar pabėgėlių dienos centrai”. Projekto organizatoriai taip pat labai teigiamai įvertino šių idėjų potencialą.

Siekiant įgauti daugiau praktinių žinių ir gerosios patirties apie socialinę pabėgėlių integraciją, projekto dalyviai grupėse diskutavo apie grėsmes ir potencialą, kurį pabėgėliai atsineša į Europą, kūrė interaktyvius filmukus apie didžiausius stereotipus, su kuriais susiduria migrantai, vertino dabartinę Europos Sąjungos pabėgėlių perkraustymo politiką, bei atliko tyrimą apie visuomenės palaikymą pabėgėliams. Taip pat buvo aplankytas Kauno Raudonojo kryžiaus Pabėgėlių dienos centras, kuriame sudalyvauta filmo apie prieglobsčio prašytojus Lietuvoje „Almost Sweden” peržiūroje. Iš arti buvo susipažinta su centro veikla bei darbuotojais, o projekto dalyviai savo ruožtu sudarė sąrašą priemonių bei pasiūlymų efektyvesnei integracijai. Sąrašas buvo pateiktas dienos centro darbuotojams.

„Galbūt kiek ironiška tai, kad projektas į vieną vietą sutraukė skirtingų valstybių žmones, kurie galėjo patogiai jaustis, gyventi ir visą savaitę dirbti pabėgėlių integracijos klausimu, patys net nebūdami iš Lietuvos. Tai iš dalies simbolizavo taip trūkstamą Europos vienybę šiuo klausimu. Juk daugelis iš mūsų iš dalies yra tie patys „pabėgėliai” – emigravę iš savo šalies, ieškodami geresnio gyvenimo svetur. Šis projektas buvo viena labiausiai akis atveriančių patirčių mano gyvenime. Nuo pabėgėlių Lietuvoje niekur nepabėgsime. O ir bėgti nereikia. Vietoje to, turime pasistengti, kad jie čia jaustųsi saugūs ir laukiami. Blogų žmonių yra visur, bet blogio blogiu neišgydysi. Tik parodę meilę, vienybę ir solidarumą pabėgėlių integracijos klausimu, šią problemą paversime galimybe ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje”, – teigė projekto dalyvis Ignas.

Kaip suvaldyti pabėgėlių krizę Europoje?

Kaip suvaldyti pabėgėlių krizę Europoje? 960 600 Justinas

Pabėgėlių krizė ar pabėgėliai sukėlė krizę?

Visi žinom, kad pabėgėliai Europoje jau skaičiuojami milijonais. Daugelį tai gasdina. Nors ES apie 500 milijonų gyventojų ir šitas milijonas atvyklėlių tesudaro apie 0.2% visos populiacijos. Visgi, Europa krizės akivaizdoje nesielgė labai vieningai – didžioji našta atiteko Vokietijai ir Švedijai. Gaila pripažinti, bet situacija ten – sunki.

Vokietijos kanclerė A.Merkel jau kalba, jog daugėjant pabėgėlių, gali tekti uždaryti Vokietijos sienas (Švedija panašiai jau pasielgė). Kas atsitiktų tada? Veikiausiai Vokietijos pavyzdžiu pasektų ir kitos ES valstybės. O tada Šengeno erdvė bent jau laikinai nustotų egzistavus.

Kaip visa to išvengti?

Pabėgėliai iš Sirijos ir Irako bėgo nuo karo ir mirties. Deportuoti juos atgal būtų tiesiog nežmogiška. Kitas dalykas – pabandyti sustabdyti tuos, kurie dar ketina keltis į Europą. Turkijoje, Libane ir Jordanijoje – apie 4 milijonai sirų. ES turi išnaudoti visas galimybes (politines ir ekonomines), kad jiems tose šalyse būtų užtikrintas kuo normalesnis gyvenimas. T.y. vaikams suteikiams mokslas, suaugusiems duodami leidimai dirbti ir t.t.

Žinoma, bėgančių bus bet kokiu atveju. Todėl Europa privalo sugriežtinti kontrolę dažniausiuose pabėgėlių atvykimo taškuose – Graikijoje ir Italijoje. Vietinėms vyriausybėms turėtų būti skiriama parama – plėsti priėmimo centrus, samdyti daugiau migracijos darbuotojų. Griežtesnė patikra ne tik leistų sukontroliuti pabėgėlių srautus, bet gal būt ir sumažintų bendrą atvykstančių skaičių. Juk žinodami, kad patekti į ES – ne taip lengva, daugelis nerizikuotų atiduoti visas savo santaupas ‘žmonių-kontrabandininkams’.

Trečia – deportacija tų, kuriems pabėgėlio statusas nepriklauso. Čia kalbama, apie marokiečius, alžyriečius ar Kosovo gyventojus. Jie – dažniausiai ekonominiai migrantai. ES reikėtų panaudoti politinį spaudimą, kad šios šalys bendradarbiautų ir priimtų savo piliečius atgal.

Aišku, nereikėtų pamiršti ir jau anksčiau pradėtų iniciatyvų, tokių kaip pabėgėlių paskirstymas po ES vasltybes. Čia jau pasikartosime, bet Lietuvai to tikrai nereikėtų bijoti. 1105 pabėgėliai – tai niekis. Panašiai gyventojų yra Jiezno miestelyje. Ar dažnai sutinkate jiezniečius?

Įvykiai Vokietijoje ir Švedijoje – kodėl Lietuvoje tas negresia?

Įvykiai Vokietijoje ir Švedijoje – kodėl Lietuvoje tas negresia? 1000 338 Justinas

Ar šio sausio įvykiai Vokietijoje ir Švedijoje patvirtina daugelio nuomonę apie pabėgėlius?

Tai kas įvyko yra smerktina (Vokietijos atveju), bei – tragiška (Švedijos), ir niekas negali pateisint kaltininkų.

Naivu teigti, kad pabėgėlių iš Artimųjų Rytų kultūra yra visiškai tokia pati kaip Europos. Visgi, dar naiviau būtų sakyti, jog vietiniai žmonės yra mažiau linkę nusikalsti. Tik pažiūrėkime kiek nužudymu, prievartavimų (dėl įvairiausių priežasčių) įvyksta Lietuvoje?

Pabėgėliai – tik žmonės, kurie būna geresni arba blogesni, bet tuo pačiu geba ir pasikeisti. Galima išvardinti daugybę jų sekmės istorijų ar gerų darbų Europoje. Tačiau, kaip sakoma, šaukštas deguto sugadina statinę medaus.

Kaip išventi panašių įvykių?

Kalbant apie įvykius Kiolne, dauguma pabėgėlių ten – jauni vyrai. Bendrą miesto demografinę padėtį tai liečia labai nežymiai, tačiau 20-30 metų žmonių grupėje – ryškėja moterų trūkumas. Vokietijoje praeitą savaitę girdėjosi svarstymai, jog nesant galimybei susirasti poros, šie vyrai gali būti labiau linkę į nusikalstamumą.

Kaip tai išspręsti? Visų pirma leisti priimtiems pabėgėliams atsivešti savo kraštuose likusias antrąsias puses. Žinoma, tai padidintų bendrą pabėgėlių skaičių, bet gal būt padėtų išvengti panašių situacijų?

Atvykėliams reikia sukurti kuo normalesnes gyvenimo salygas, kad jie galėtų gyventi normalius gyvenimus. Į tai įeina ir šeimos turėjimas.

Kodėl Lietuvoje tas negresia?

Lietuva turi privilegiją, atsirinkti ES perkeliamus pabėgėlius. Tai visiškai skiriaisi nuo situacijos Vokietijoje ar Švedijoje.

Tiesa, perkėlimo procesas juda lėtai, bet tik todėl, kad elgiamasi itin atsargiai. Perkeliamos tik šeimos ir kitos mažesnės rizikos grupės. Sunku įsivaizduoti, jog tokie žmonės priekabiautų prie moterų šalia Vilniaus Katedros.

3 svarbiausi dalykai pabėgėlių integracijoje kitais metais

3 svarbiausi dalykai pabėgėlių integracijoje kitais metais 1055 599 Justinas

Pirmieji pabėgėliai jau Lietuvoje, ir kaip matome, jų tikrai nėra ko bijoti.

Žinoma, atvažiavo tik viena šeima. Dėl šios priežasties, kol kas savo puslapyje buvome tylūs ir naujienų nusprendėme neskelbti.

Visgi ateina 2016 metai, per kuriuos į Lietuvą turėtų būti perkelta daug daugiau sirų, irakiečių (bei galbūt ir afganistaniečių ar Eritrėjos piliečių). Nors gali būti, kad ir ateinančiais metais pasirodys tik kelios šeimos, nes dabartinė Europos Sąjungos pabėgėlių perkėlimo schema stringa.

Tačiau, jeigu techninės problemos išsispręs, laukia kitoks scenarijus. Į Lietuvą bus perkelta ne viena, bet keli šimtai šeimų ar pavienių asmenų. Kaip ir dabar, jie visi iš pradžio keliaus į Ruklos pabėgėlių centrą. Bet kas laukia toliau?

Neseniai Nyderlanduose atlikta pabėgėlių apklausa parodė, jog dauguma jų turi vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą. Dėl suprantamų priežasčių, moterys iš arabų šalių (Sirijos) dažniausiai mokslo metais kiek nusileidžia iš ten atvykusiems vyrams. Žvilgtelkite į grafiką, pateiktą žemiau:

pabėgėlių

Tad, ką gi daryti, jog atvykėliai netaptų mūsų išlaikytiniais?

Šiame straipsnyje nebeminėsime kaip svarbu yra ir kultūriškai integruoti pabėgėlius. Taip pat, neišsiplėsime ties neseniai sumažintomis išmokomis pabėgėliams. Nors ir esame prieš tokį sprendimą, manome, jog kitais metais svarbiausia bus (tą rodo ir pavyzdžiai Europoje):

  1. Sužinoti, kokie atvykųsių pabėgėlių sugebėjimai: tam rėikėtų atvykėlius išbandyti, kad ir paprastais testais (pvz.: kompiuterinio raštingumo). Žinoma, patys pabėgėliai neturėtų slėpti savo geriausių pusių/talentų;
  2. Kuo greičiau, suteikti pabėgėliams galimybę dirbti. Tai reiškia ir galimybę būti įdarbintiems ir kurti savo pačių verslus. Vakaruose matome daugybę parduotuvėlių bei kavinukių, įkurtų imigrantų iš arabų šalių. Lietuvoje galėtų būti panašiai – svarbu, jog būtų mokami mokesčiai, o pabėgėliai neužsibūtų Rūkloje;
  3. Supažindinti darbdavius su pabėgėlių atsinešama patirtimi. Vokietijoje neseniai įvyko restoranų/kavinių savininkų/šefų susitikimas – greitųjų pasimatymų stiliumi – su sirais, turėjusiais patirties virtuvėje/aptarnavimo sferoje. To rezultatas – darbo pasiūlymai bei naujos galimybės verslui. Panašiai būtų galima susirasti ir įgudusių kirpėjų ar barzdaskučių. Nereikėtų apsiriboti ties viena sritimi.

Savo iniciatyvomis refugees.lt komanda pati stengsis prisidėti prie sėkmingo integracijos proceso. Apie jas visuomenę informuosime jau 2016 metais.

Linksmų švenčių!

Žodynėlis pabėgėliams

Žodynėlis pabėgėliams 657 159 Justinas

Žodynėlis pabėgėliams

Pristatome žodynėlį pabėgėliams bei žmonėms dirbantiems su jais, sukurtą berlyniečių organizacijos “Refugee Phrasebook”.

Apsilankę žodinėlio puslapyje (anglų k.) galite rasti reikalingiausiais frazes visomis pagrindinėmis kalbomis. Tarp jų ir lietuviškai (paslinkus lentelę į dešinę). Pabėgėlių dažniausiai naudojamos arabų (Sirija ir Irakas) bei Tigrinya (Eritrėja) kalbos pateiktos tiek vietiniu raštu tiek lotyniškomis raidėmis (fonetiškai).

“Refugee Phrasebook” galima lengvai atsispausdinti. Taip pat yra sukurtos specialios žodinėlio versijos, dirbantiems medicinos bei teisės srityse.

Už informaciją apie “Refugee Phrasebook” ačiū mūsų puslapio draugei Giedrei! Jeigu ir Jūs turite kokios naudingos ar įdomios informacijos/naujienų – pasidalinkite su mumis.

 

Ieškome žmonių: darbas su pabėgėliais

Ieškome žmonių: darbas su pabėgėliais 1000 544 Justinas

Darbas su pabėgėliais

Kadangi pirmieji ES perkeliami pabėgėliai Lietuvoje pasirodys jau šią žiemą, norėtume surinkti komandą žmonių, galinčių su jais dirbti.

Ieškome tiek norinčių bei galinčių savanoriauti, tiek siekiančių dirbti už atlygį. Užsiregistruot gali visų profesijų bei amžių atstovai. Jokių privalomų kriterijų nėra.

Kol kas konkrečių darbo vietų įvardinti negalime, tačiau jos turėtų aiškėti ateinančių mėnėsių bėgyje. Tik atsiradus galimybei, informuotume labiausiai tinkančius kandidatus.

Visus norinčius prašome užpildyti formą, pateiktą žemiau:

Užtikriname, kad Jūsų asmeniniai duomenys bus saugomi ir su jais bus elgiamasi tinkamai.

Jūsų vardas (privaloma):

Jūsų elektroninis paštas (privaloma):

Jūsų telefonas:

Gyvenamoji vieta (privaloma):

Užsienio kalbos, kuriomis galite susišnekėti:

Norėčiau/galėčiau:

Jūsų profesija/užsiėmimas ar išsilavinimas:

Norėčiau/galėčiau:

Ar turite galimybių apgyvendinti pabėgėlį(-ius)?

Pastabos/Jūsų žinutė:

[recaptcha]

Iškilus klausimams, prašome kreiptis į mus tiesiogiai.

ES patvirtino kiek pabėgėlių bus perkelta į Lietuvą

ES patvirtino kiek pabėgėlių bus perkelta į Lietuvą 600 337 Justinas

Europos komisija (EK) patvirtino planą, pagal kurį į Lietuvą bus perkeliami pabėgėliai.

Antradienį (Rugsėjo 22 d.) EK parvirtino, jog į Lietuvą bus papildomai perkelta – kiek daugiau nei planuota – 756 pabėgėliai. Šis skaičius prisidės prie dar gegužės mėnėsį patvirtintų 503. Taigi iš viso – 1259 pabėgėliai Lietuvoje per ateinančius porą metų. Jie bus atrenkami Graikijoje bei Italijoje (ir, potencialiai, Vengrijoje).

Tiesa, šis skaičius sumažėtų iki anksčiau minėtų – 1105. Tam reikia, kad prie EK plano prisijungtų Norvegija ir Šveicarija. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis taip ir bus.

Pirmenybė bus teikiama bėganties nuo karo. Kitaip tariant, prieglobsčio prašytojams iš Sirijos, Irako bei Eritrėjos. Tai – džiugi žinia Lietuvai, nes nesulauksime taip bijomų ekonominių migrantų iš kitų Afrikos bei pietų Azijos šalių.

Europos Sąjunga (ES) Lietuvai skirs po 6000 eurų už kiekvieną priimtą pabėgėlį. Sumoje – virš 7 milijonų eurų. Taip pat, bus apmokamos jų perkelimo išlaidos (iki 500 eurų). Taigi, valstybės biudžetui didelio smūgio nebus.

Skaitykite daugiau (anglų k.) oficialiame ES puslapyje.