integracija

Pabėgėlių Integracija Lietuvoje

Pabėgėlių Integracija Lietuvoje 828 315 Justinas

„Lietuva ir Latvija prieš tai nebuvo susidūrusi su imigrantų problemomis, todėl integracijos sistema nefunkcionuoja efektyviai” – Latvijos Jaunimo Raudonojo Kryžiaus vadovė.

2016 m. gruodžio pabaigoje Kaune vykę tarptautiniai pabėgėlių integracijos mokymai, skirti jaunimo darbuotojams. Juose dalyvavo atstovai iš Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, Kipro, Airijos ir Egipto.
 
Pagrindinis mokymų tikslas – paruošti jaunimo darbuotojus tolimesnei šio, Europos sąjungos finansuojamo 2-jų metų trukmės strateginės partnerystės projekto „Together: Refugees & Youth”, veiklai. Dalyviai įgavo įgūdžių, reikalingų dirbant su jaunais žmonėmis tarpkultūrinėje aplinkoje bei dirbant su atvykėliais iš Artimųjų Rytų.
 
5-ių dienų trukmės mokymų metu buvo sukurtos aiškios pabėgėlių integracijos per darbą su jaunimu gairės, atsižvelgiant į realią situaciją Baltijos šalyse. Savo patirtimi dalinosi ir savo sričių ekspertai: Vilniaus Carito darbuotojai, verslo konsultacijų įmonės MOSIS.lt vadovas Muhammad Usama Sheikh bei Baltijos ir Arabų šalių prekybos rūmų atstovas Alaa Al Aridi.
 
„Laikas praleistas šiuose mokymuose – tikrai naudingas ir atveriantis akis. Visi užsiėmimai padėjo identifikuoti iššūkius ir galimybes, kuriant dialogą tarp jaunų žmonių ir atvykėlių. Tuo tarpu svečiai–savo sričių profesionalai, sutikę pasidalinti savo patirtimi gyvenant ir dirbant migrantų integracijos klausimais Lietuvoje ir Latvijoje, padėjo iš arčiau susipažinti su realia situacija Baltijos šalyse. Migrantų integracijos sistema nefunkcionuoja taip efektyviai, kaip norėtųsi, tačiau tai – suprantama. Lietuva ir Latvija niekada nebuvo susidūrusi su šia problema iš taip arti. Džiugu, kad vyksta tokios inicityvos kaip „Together: Refugees & Youth”, nes jos padeda gerinti sąlygas bei kurti tarpusavio supratimą tarp migrantų ir vietinių žmonių”, – kalbėjo mokymų dalyvė iš Latvijos, Liene Celmina, vadovaujanti Latvijos Jaunimo Raudonojo Kryžiaus organizacijai.
 
Tolimesnis „Together: Refugees & Youth” projekto etapas, kuriame mokymų dalyviai praktikoje pritaikys savo žinias, prasidės 2017-ųjų vasarą. Šiame etape vyks įvairiausi užsiėmimai su pabėgėliais ir jaunimu Latvijoje bei Lietuvoje: sporto žaidynės, kultūriniai pristatymai, ekskursijos, socialinio verslo (įtraukiančio migrantus) idėjų konkursas, migrantus remiančių organizacijų akreditacijos sistema ir kt.
Daugiau informacijos apie šį projektą rasite www.facebook.com/refugeesEU

Įvykiai Vokietijoje ir Švedijoje – kodėl Lietuvoje tas negresia?

Įvykiai Vokietijoje ir Švedijoje – kodėl Lietuvoje tas negresia? 1000 338 Justinas

Ar šio sausio įvykiai Vokietijoje ir Švedijoje patvirtina daugelio nuomonę apie pabėgėlius?

Tai kas įvyko yra smerktina (Vokietijos atveju), bei – tragiška (Švedijos), ir niekas negali pateisint kaltininkų.

Naivu teigti, kad pabėgėlių iš Artimųjų Rytų kultūra yra visiškai tokia pati kaip Europos. Visgi, dar naiviau būtų sakyti, jog vietiniai žmonės yra mažiau linkę nusikalsti. Tik pažiūrėkime kiek nužudymu, prievartavimų (dėl įvairiausių priežasčių) įvyksta Lietuvoje?

Pabėgėliai – tik žmonės, kurie būna geresni arba blogesni, bet tuo pačiu geba ir pasikeisti. Galima išvardinti daugybę jų sekmės istorijų ar gerų darbų Europoje. Tačiau, kaip sakoma, šaukštas deguto sugadina statinę medaus.

Kaip išventi panašių įvykių?

Kalbant apie įvykius Kiolne, dauguma pabėgėlių ten – jauni vyrai. Bendrą miesto demografinę padėtį tai liečia labai nežymiai, tačiau 20-30 metų žmonių grupėje – ryškėja moterų trūkumas. Vokietijoje praeitą savaitę girdėjosi svarstymai, jog nesant galimybei susirasti poros, šie vyrai gali būti labiau linkę į nusikalstamumą.

Kaip tai išspręsti? Visų pirma leisti priimtiems pabėgėliams atsivešti savo kraštuose likusias antrąsias puses. Žinoma, tai padidintų bendrą pabėgėlių skaičių, bet gal būt padėtų išvengti panašių situacijų?

Atvykėliams reikia sukurti kuo normalesnes gyvenimo salygas, kad jie galėtų gyventi normalius gyvenimus. Į tai įeina ir šeimos turėjimas.

Kodėl Lietuvoje tas negresia?

Lietuva turi privilegiją, atsirinkti ES perkeliamus pabėgėlius. Tai visiškai skiriaisi nuo situacijos Vokietijoje ar Švedijoje.

Tiesa, perkėlimo procesas juda lėtai, bet tik todėl, kad elgiamasi itin atsargiai. Perkeliamos tik šeimos ir kitos mažesnės rizikos grupės. Sunku įsivaizduoti, jog tokie žmonės priekabiautų prie moterų šalia Vilniaus Katedros.

Pabėgėliai Lietuvoje

3 svarbiausi dalykai pabėgėlių integracijoje kitais metais

3 svarbiausi dalykai pabėgėlių integracijoje kitais metais 1055 599 Justinas

Pirmieji pabėgėliai jau Lietuvoje, ir kaip matome, jų tikrai nėra ko bijoti.

Žinoma, atvažiavo tik viena šeima. Dėl šios priežasties, kol kas savo puslapyje buvome tylūs ir naujienų nusprendėme neskelbti.

Visgi ateina 2016 metai, per kuriuos į Lietuvą turėtų būti perkelta daug daugiau sirų, irakiečių (bei galbūt ir afganistaniečių ar Eritrėjos piliečių). Nors gali būti, kad ir ateinančiais metais pasirodys tik kelios šeimos, nes dabartinė Europos Sąjungos pabėgėlių perkėlimo schema stringa.

Tačiau, jeigu techninės problemos išsispręs, laukia kitoks scenarijus. Į Lietuvą bus perkelta ne viena, bet keli šimtai šeimų ar pavienių asmenų. Kaip ir dabar, jie visi iš pradžio keliaus į Ruklos pabėgėlių centrą. Bet kas laukia toliau?

Neseniai Nyderlanduose atlikta pabėgėlių apklausa parodė, jog dauguma jų turi vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą. Dėl suprantamų priežasčių, moterys iš arabų šalių (Sirijos) dažniausiai mokslo metais kiek nusileidžia iš ten atvykusiems vyrams. Žvilgtelkite į grafiką, pateiktą žemiau:

pabėgėlių

Tad, ką gi daryti, jog atvykėliai netaptų mūsų išlaikytiniais?

Šiame straipsnyje nebeminėsime kaip svarbu yra ir kultūriškai integruoti pabėgėlius. Taip pat, neišsiplėsime ties neseniai sumažintomis išmokomis pabėgėliams. Nors ir esame prieš tokį sprendimą, manome, jog kitais metais svarbiausia bus (tą rodo ir pavyzdžiai Europoje):

  1. Sužinoti, kokie atvykųsių pabėgėlių sugebėjimai: tam rėikėtų atvykėlius išbandyti, kad ir paprastais testais (pvz.: kompiuterinio raštingumo). Žinoma, patys pabėgėliai neturėtų slėpti savo geriausių pusių/talentų;
  2. Kuo greičiau, suteikti pabėgėliams galimybę dirbti. Tai reiškia ir galimybę būti įdarbintiems ir kurti savo pačių verslus. Vakaruose matome daugybę parduotuvėlių bei kavinukių, įkurtų imigrantų iš arabų šalių. Lietuvoje galėtų būti panašiai – svarbu, jog būtų mokami mokesčiai, o pabėgėliai neužsibūtų Rūkloje;
  3. Supažindinti darbdavius su pabėgėlių atsinešama patirtimi. Vokietijoje neseniai įvyko restoranų/kavinių savininkų/šefų susitikimas – greitųjų pasimatymų stiliumi – su sirais, turėjusiais patirties virtuvėje/aptarnavimo sferoje. To rezultatas – darbo pasiūlymai bei naujos galimybės verslui. Panašiai būtų galima susirasti ir įgudusių kirpėjų ar barzdaskučių. Nereikėtų apsiriboti ties viena sritimi.

Savo iniciatyvomis refugees.lt komanda pati stengsis prisidėti prie sėkmingo integracijos proceso. Apie jas visuomenę informuosime jau 2016 metais.

Linksmų švenčių!