Turkija

Erasmus+ jaunimo mokymai: Refugees Europe’s (Missed) Opportunity

Erasmus+ jaunimo mokymai: Refugees Europe’s (Missed) Opportunity 1500 1000 Justinas

Iš įvairių Europos šalių Kaune susirinko tam, kad rastų būdų, kaip lengviau integruoti pabėgėlius

Viena opiausių šio meto Europos Sąjungos problemų – pabėgėlių integracija – buvo intensyviai sprendžiama Kaune vasario 21-28 dienomis. 36 jaunuoliai iš Ispanijos, Italijos, Graikijos, Turkijos, Lenkijos ir Lietuvos susirinko tam, kad projekto „Refugees: Europe’s (Missed) Opportunity” (Liet: „Pabėgėliai: Europos (prarasta) galimybė) metu galėtų surasti ir pasiūlyti efektyviausius būdus pabėgėlių įtraukimui į Europos visuomenę.

Projekte dalyvavo motyvuoti 18-30 metų amžiaus jaunuoliai, siekiantys inicijuoti sėkmingą migrantų integraciją savo šalyse. Tarp dalyvių buvo ir tiesioginės darbo su pabėgėliais patirties turinčių žmonių: besidarbavusių pabėgėlių stovyklose Graikijoje ir Afrikoje, besistažavusių Amnesty International ar Jungtinių Tautų agentūrose. „Būtent šie žmonės labiausiai ir praturtino mūsų projektą. Besidalindami šviežiais įspūdžiais ir būdami nuodugniai susipažinę su šia problema, dalyviai galėjo objektyviai nušviesti Europoje susidariusią situaciją dėl migrantų antplūdžio. Iš tikrųjų, žiniasklaida dažniausiai yra pasirinkusi neigiamą retoriką pabėgėlių atžvilgiu, tačiau toli gražu ne viskas yra juoda arba balta. Taip, problemų susijusių su pabėgėliais yra, tačiau lygiai taip pat yra ir pozityvių dalykų, kuriuos jie suteikia. Todėl visi projekto dalyviai pripažino faktą, kad pabėgėlių integracijos problema yra opi, tačiau visiškai užmerkti jai akis būtų nuodėmė žmoniškumui. Būtent šią pagrindinę idėją ir akcentavome projekto metu”, – teigė vienas iš organizatorių J. Liaudinskas.

Per intensyvius savaitės trukmės Erasmus+ jaunimo mainus, remiantis gerąja patirtimi iš įvairių Europos valstybių, buvo sukurta pabėgėlių įdarbinimo strategija. Projekto dalyvis Dario iš Ispanijos ypač džiaugėsi įgyta verslumo patirtimi: „Specialiai atrinktai komisijai buvo pristatytos kelios puikios verslo idėjos, padėsiančios įtraukti migrantus į darbo rinką. Tai ir restoranai, ir ekologiški ūkiai, pabėgėlių viešbučiai ar pabėgėlių dienos centrai”. Projekto organizatoriai taip pat labai teigiamai įvertino šių idėjų potencialą.

Siekiant įgauti daugiau praktinių žinių ir gerosios patirties apie socialinę pabėgėlių integraciją, projekto dalyviai grupėse diskutavo apie grėsmes ir potencialą, kurį pabėgėliai atsineša į Europą, kūrė interaktyvius filmukus apie didžiausius stereotipus, su kuriais susiduria migrantai, vertino dabartinę Europos Sąjungos pabėgėlių perkraustymo politiką, bei atliko tyrimą apie visuomenės palaikymą pabėgėliams. Taip pat buvo aplankytas Kauno Raudonojo kryžiaus Pabėgėlių dienos centras, kuriame sudalyvauta filmo apie prieglobsčio prašytojus Lietuvoje „Almost Sweden” peržiūroje. Iš arti buvo susipažinta su centro veikla bei darbuotojais, o projekto dalyviai savo ruožtu sudarė sąrašą priemonių bei pasiūlymų efektyvesnei integracijai. Sąrašas buvo pateiktas dienos centro darbuotojams.

„Galbūt kiek ironiška tai, kad projektas į vieną vietą sutraukė skirtingų valstybių žmones, kurie galėjo patogiai jaustis, gyventi ir visą savaitę dirbti pabėgėlių integracijos klausimu, patys net nebūdami iš Lietuvos. Tai iš dalies simbolizavo taip trūkstamą Europos vienybę šiuo klausimu. Juk daugelis iš mūsų iš dalies yra tie patys „pabėgėliai” – emigravę iš savo šalies, ieškodami geresnio gyvenimo svetur. Šis projektas buvo viena labiausiai akis atveriančių patirčių mano gyvenime. Nuo pabėgėlių Lietuvoje niekur nepabėgsime. O ir bėgti nereikia. Vietoje to, turime pasistengti, kad jie čia jaustųsi saugūs ir laukiami. Blogų žmonių yra visur, bet blogio blogiu neišgydysi. Tik parodę meilę, vienybę ir solidarumą pabėgėlių integracijos klausimu, šią problemą paversime galimybe ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje”, – teigė projekto dalyvis Ignas.

Kaip suvaldyti pabėgėlių krizę Europoje?

Kaip suvaldyti pabėgėlių krizę Europoje? 960 600 Justinas

Pabėgėlių krizė ar pabėgėliai sukėlė krizę?

Visi žinom, kad pabėgėliai Europoje jau skaičiuojami milijonais. Daugelį tai gasdina. Nors ES apie 500 milijonų gyventojų ir šitas milijonas atvyklėlių tesudaro apie 0.2% visos populiacijos. Visgi, Europa krizės akivaizdoje nesielgė labai vieningai – didžioji našta atiteko Vokietijai ir Švedijai. Gaila pripažinti, bet situacija ten – sunki.

Vokietijos kanclerė A.Merkel jau kalba, jog daugėjant pabėgėlių, gali tekti uždaryti Vokietijos sienas (Švedija panašiai jau pasielgė). Kas atsitiktų tada? Veikiausiai Vokietijos pavyzdžiu pasektų ir kitos ES valstybės. O tada Šengeno erdvė bent jau laikinai nustotų egzistavus.

Kaip visa to išvengti?

Pabėgėliai iš Sirijos ir Irako bėgo nuo karo ir mirties. Deportuoti juos atgal būtų tiesiog nežmogiška. Kitas dalykas – pabandyti sustabdyti tuos, kurie dar ketina keltis į Europą. Turkijoje, Libane ir Jordanijoje – apie 4 milijonai sirų. ES turi išnaudoti visas galimybes (politines ir ekonomines), kad jiems tose šalyse būtų užtikrintas kuo normalesnis gyvenimas. T.y. vaikams suteikiams mokslas, suaugusiems duodami leidimai dirbti ir t.t.

Žinoma, bėgančių bus bet kokiu atveju. Todėl Europa privalo sugriežtinti kontrolę dažniausiuose pabėgėlių atvykimo taškuose – Graikijoje ir Italijoje. Vietinėms vyriausybėms turėtų būti skiriama parama – plėsti priėmimo centrus, samdyti daugiau migracijos darbuotojų. Griežtesnė patikra ne tik leistų sukontroliuti pabėgėlių srautus, bet gal būt ir sumažintų bendrą atvykstančių skaičių. Juk žinodami, kad patekti į ES – ne taip lengva, daugelis nerizikuotų atiduoti visas savo santaupas ‘žmonių-kontrabandininkams’.

Trečia – deportacija tų, kuriems pabėgėlio statusas nepriklauso. Čia kalbama, apie marokiečius, alžyriečius ar Kosovo gyventojus. Jie – dažniausiai ekonominiai migrantai. ES reikėtų panaudoti politinį spaudimą, kad šios šalys bendradarbiautų ir priimtų savo piliečius atgal.

Aišku, nereikėtų pamiršti ir jau anksčiau pradėtų iniciatyvų, tokių kaip pabėgėlių paskirstymas po ES vasltybes. Čia jau pasikartosime, bet Lietuvai to tikrai nereikėtų bijoti. 1105 pabėgėliai – tai niekis. Panašiai gyventojų yra Jiezno miestelyje. Ar dažnai sutinkate jiezniečius?