Svarbiausi atsakymai apie pabėgėlius

Svarbiausi atsakymai apie pabėgėlius Lietuvoje

Europos Sąjungai (ES) susiduriant su vadinamąja pabėgėlių krize, aiškėja, kad Lietuva turės priimti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių prieglobsčio prašančių asmenų. Viešose diskusijose šiuo klausimu nestinga svarbių klausimų, neaiškių atsakymų ir netgi kryptingos dezinformacijos.

Naujienų portalas Alfa.lt surinko aktualiausią informaciją apie pabėgėlių krizės priežastis ir prieglobsčio prašytojų paskirstymą ES šalims, taip pat ir būsimą pabėgėlių gyvenimą, mokslus, darbą bei integraciją Lietuvoje.

Ar tai pirmas toks pabėgėlių antplūdis Europoje?
Ne, Europos žemynas jau ne kartą yra susidūręs su pabėgėlių problema. Paprastai taip nutikdavo per įvairius karinius konfliktus. Dabartinė pabėgėlių teisių apsaugos sistema formavosi po Antrojo pasaulinio karo, kai Vakarų Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse tebebuvo opi nuo karo bei persekiojimo sprukusių asmenų, taip pat ir lietuvių, problema. 1948 metų pradžioje Europos „pastogės netekusiųjų“ stovyklose tebegyveno apie 850 tūkst. žmonių, o jau iki 1953 metų daugumai jų buvo rasti nauji namai.

Vokietija, šiuo metu pagrindinis prieglobsčio prašytojų traukos centras, su panašiu reiškiniu buvo susidūrusi palyginti neseniai, 10-ajame dešimtmetyje, kai nuo karinių konfliktų bėgo šimtai tūkstančių buvusios Jugoslavijos gyventojų. 1997 metais Vokietijoje pabėgėlių statusą turėjo daugiau nei 1 mln. žmonių. Vėliau pabėgėlių skaičius mažėjo, o 2007-aisiais jų buvo likę 400 tūkst.

Kodėl ES prireikė pabėgėlių paskirstymo kvotų?
Dalis ES valstybių narių, visų pirma Bendrijos pasienyje esančios Graikija, Italija ir Vengrija, tačiau taip pat Austrija, Vokietija ir Švedija, šiais metais fiksuoja rekordinį prieglobsčio prašytojų kiekį. Vokietijos pareigūnai rugpjūtį paskelbė planuojantys per metus priimti 800 tūkst. prieglobsčio prašymų.

Išaugę pabėgėlių srautai pirmiausia siejami su užsitęsusiu pilietiniu karu Sirijoje. Iš 413 tūkst. Vokietijoje per pirmus 8 šių metų mėnesius užregistruotų prieglobsčio prašytojų kiek daugiau nei ketvirtadalis buvo Sirijos piliečiai. Krizę dar labiau sustiprino bendra saugumo krizė daugelyje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių. Kartu su pabėgėliais iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos, turinčiais aiškų pagrindą prašyti prieglobsčio, pajudėjo dešimtys tūkstančių geresnio gyvenimo ieškančių Vakarų Balkanų ir Subsacharinės Afrikos šalių gyventojų.

ES teisė numato, kad prieglobsčio prašytojai turėtų būti registruojami ir jų prašymai svarstomi pirmoje Bendrijos šalyje, į kurią jie atvyko. Vis dėlto pietinės ES šalys perspėja dėl pernelyg didelio krūvio nesugebančios užtikrinti prieglobsčio prašytojų poreikių. Europos Komisija, reaguodama į šiuos pagalbos prašymus, pakartotinai siūlo ES valstybėms narėms solidariai pasidalyti bent dalimi pabėgėlių priėmimo naštos, tačiau susiduria su dideliu pasipriešinimu (pirmiausia buvusiose komunistinėse Vidurio Rytų Europos šalyse).

Kodėl Sirijos pabėgėliai veržiasi į Europą?
Didelis žiniasklaidos dėmesys kuria įspūdį, kad pabėgėlių antplūdis – tik ES problema. Iš tiesų didžiausia našta šiuo metu tenka artimiausioms Sirijos kaimynėms. Vien Turkija nuo 2011 metų priėmė beveik 2 mln. Sirijos pabėgėlių, dar kiek daugiau, JT duomenimis, šiuo metu glaudžiasi Jordanijoje, Libane, Irake ir Egipte. Pačios Sirijos, iki karo turėjusios daugiau nei 22 mln. gyventojų, teritorijoje pastogės yra netekę apie 7 mln. žmonių, ir jie taip pat gali ieškoti galimybės prieglobsčio siekti užsienio valstybėse.

Sirijos pabėgėlius kategoriškai atsisako įsileisti ir dėl to yra kritikuojami turtingų Persijos įlankos šalių (Kuveito, Kataro, Bahreino, Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų) vadovai. Šios valstybės iki šiol nėra pripažinusios pabėgėlių teisinio apibrėžimo ir neprisiima atitinkamų tarptautinių įsipareigojimų. Turkijos valdžia, nors ir giriama JT pabėgėlių agentūros dėl „atvirų durų“ politikos ir sudarytų sąlygų Sirijos piliečiams, atsisako pastaruosius oficialiai pripažinti pabėgėliais ir vietoje to renkasi jai politiškai naudingą „svečių“ sąvoką. Tai reiškia, kad milijonai Sirijos pabėgėlių iš esmės neturi garantijų, kad jie artimiausiu metu nebus išsiųsti atgal į karo krečiamą šalį. Kai kurie iš jų mieliau renkasi bandyti laimę Europoje.

Kodėl pabėgėliai nelieka tose ES šalyse, į kurias pirmiausia atvyko?
Žmonės savo šalis palieka dėl skirtingų priežasčių. Bet, jei kalbame apie tuos, kurie bėga iš karo zonų, jie taip pat galvoja apie ateities perspektyvas, suprasdami, kad gali ir neturėti galimybės grįžti į savo šalį.

„Kodėl Vokietija, Belgija, o ne Vengrija? Pažiūrėkime, kokios sąlygos Vengrijoje, kokios Vokietijoje. Vengrijos pabėgėlių stovyklos – spygliuota viela aptvertos palapinės, Vokietijoje pabėgėlius sutinka savanoriai, dalija vandenį, maistą, ten bendruomenė atvira, nėra diskriminacijos, daugiau galimybių įsitraukti į švietimą, darbo rinką. Jei mėnesį ar du keliavai su vaikais ant rankų iš Sirijos ir patekai į saugomą aptvertą stovyklą – negi neturi teisės iki pat galo ieškoti sau saugios vietos gyventi? Pabėgėlio statusas ir prieglobstis nėra taip laikina, tai ir dešimt, ir dvidešimt metų trunkantis laikotarpis, žmonės galvoja apie perspektyvas“, – sakė Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Užsieniečių integracijos programos vadovė I. Skuodienė.

Kiek ir kokių prieglobsčio prašytojų priims Lietuva?

Europos Komisija siūlo Lietuvai papildomai priimti 780 pabėgėlių, kurie šiuo metu yra Vengrijoje, Graikijoje ir Italijoje. Naujausiais duomenimis, Lietuvai iš Vengrijos siūloma perkelti 351 asmenį, iš Graikijos – 328, iš Italijos – 101. Daugiausia tai turėtų būti prieglobsčio prašytojai iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos – trijų šalių, kurių gyventojai sprunka nuo karo arba persekiojimo.

„Tai yra bendra formulė, Europos Komisijos pasiūlyta. Kodėl tos šalys? Iš tų šalių (kilusių asmenų – Alfa.lt) prieglobsčio prašymų patenkinimo procentas yra aukščiausias“, – sakė Migracijos departamento direktorės pareigas einanti Evelina Gudzinskaitė.

Pasak jos, Lietuvos pareigūnai vyks į prieglobsčio prašytojus laikinai priėmusias šalis, vietoje atliks saugumo patikrą ir spręs, ar pirminę atranką perėję asmenys atitinka kriterijus, pagal kuriuos suteikiamas prieglobstis. „Noriu pabrėžti, kad saugumo aspektui bus skiriamas didelis dėmesys“, – sakė E. Gudzinskaitė, patvirtinusi, kad šioje srityje Migracijos departamentas bendradarbiaus su Valstybės saugumo departamentu (VSD).

Kiek anksčiau Lietuva jau įsipareigojo priimti 325 pabėgėlius. Tai reiškia, kad Lietuva per dvejus metus iš viso turėtų priimti 1105 pabėgėlius. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šį skaičių pavadino „optimaliu“. Pirmieji prieglobsčio prašytojai į Lietuvą turėtų atvykti kitų metų pradžioje.

E. Gudzinskaitė patvirtino, kad nemenka problema išlieka jokių dokumentų neturinčių asmenų identifikavimas: „Aišku, išlieka rizika, kad jie neturės kelionės dokumentų – ar tyčia, ar netyčia nepasiėmę. Taip, tai yra iššūkis, tačiau reikia turėti omenyje, kad mes būsime ne vieni, kad visos europinės pajėgos ties tuo dirbs.“

Kiek pabėgėlių Lietuva šiuo metu priima savarankiškai?

Kaip rodo Migracijos departamento statistika, Lietuvoje nuo 2011 metų, kai Sirijoje prasidėjo pilietinis karas, pabėgėlio statusas (su leidimu nuolat gyventi) suteiktas 68 žmonėms, o papildoma apsauga, numatanti laikiną leidimą gyventi, – 511 žmonių. Iš viso per minėtą laikotarpį buvo apsvarstyta ir priimtas sprendimas dėl 2187 prieglobsčio prašymų. Trys ketvirtadaliai prašymų buvo atmesti, nesvarstyti arba pagal galiojančias taisykles perduoti kitoms ES valstybėms narėms.

Įdomu tai, kad nuo 2011 metų Lietuvoje prieglobstį gavo tik vienas Sirijos pilietis, o 30 iš šios šalies kilusių asmenų suteikta papildoma apsauga. Dažniausiai prieglobstis pastaruoju metu suteikiamas Afganistano (21 asmeniui nuo 2011 metų), Rusijos (19) ir Baltarusijos (13) piliečiams, papildoma apsauga – Rusijos (174), Afganistano (153), Ukrainos (56), Baltarusijos (41) piliečiams. Per keletą pastarųjų metų sparčiausiai daugėjo prieglobsčio prašančių Ukrainos piliečių.

Kur pabėgėliai gyvens?
Pagal pirminį planą pabėgėlių socialinė integracija bus pradedama jau Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, tačiau iš ten jie išvyks, vos baigus tvarkyti prieglobsčio suteikimo formalumus. Teigiama, kad pabėgėliai įsikurs būstuose, kuriuos jiems padės išsinuomoti kiekvienoje savivaldybėje paskirti kuratoriai.

Šiuo metu paramos integracijai laikotarpiu savivaldybės teritorijose jiems padeda nevyriausybinės organizacijos. Kaip sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, tuo užsiima „Lietuvos Caritas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Savivaldybės taip pat turėtų būti solidarios ir siūlyti turimus būstus, padėti jų ieškant. Kai kurie pabėgėliai šiuo metu gyvena katalikų parapijų bendruomenės namuose, keletą šeimų yra priglaudusi liuteronų bendruomenė.

Ar pabėgėlius galės priimti gyventi privatūs asmenys?
Taip, bet sąlygos dar tikslinamos. „Mes savarankiškai negalėsime atsivežti nė vieno pabėgėlio, bet siekiame mobilizuoti tuos, kurie nori padėti, kontaktuoti su vyriausybe, nes be jų sprendimų niekas neprasidės. Nemažai lietuvių pasiruošę juos priimti į savo namus ar kitą laisvą plotą, suteikti geresnes sąlygas nei valstybės įstaigoje, nes integruotis gyvenant tarp žmonių paprasčiau, nei būnant uždaroje bendruomenėje“, – sakė „Facebook“ grupės „Pagalba pabėgėliams Lietuvoje“ atstovė Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė.

Kokias socialines išmokas gaus pabėgėlis?
Skaičiuojama, kad per mėnesį vieno pabėgėlio išlaikymas, įskaitant maitinimą, apgyvendinimą, kalbos pamokas, gali kainuoti apie 600 eurų. Europos Komisija už kiekvieną priimtą pabėgėlį ketina skirti 6000 eurų. Tačiau Lietuvos pareigūnai pripažįsta, kad pabėgėlių socialinė integracija vyks ir valstybės biudžeto lėšomis.

Pabėgėlių priėmimo centre integracijos laikotarpiu kas mėnesį mokama piniginė pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms – 71 euras. „Savivaldybės teritorijoje integracijos laikotarpiu asmenims yra mokama mėnesinė piniginė išmoka būtiniausioms reikmėms – būsto nuomai, transportui, komunalinėms, maisto išlaidoms“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė.

Pasibaigus valstybės paramai, kuri skiriama integracijai, mūsų šalyje apsigyvenusiam nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turinčiam žmogui priklausys visos socialinės paslaugos ir išmokos kaip ir Lietuvos piliečiui.

Ar pabėgėliai galės ir norės dirbti mūsų šalyje?
Pabėgėlių priėmimo centre jiems vyksta profesinio orientavimo kursai, mokymai, jeigu žmonės turi dokumentus, įrodančius kvalifikaciją, ji pripažįstama. Apsigyvenęs bet kurioje savivaldybėje, naujakurys gali kreiptis į Darbo biržą. Kol kas praktika rodo, kad pabėgėliai gana sėkmingai įsilieja į darbo rinką, tik Sirijos ir Eritrėjos piliečiams sunkiau išmokti kalbą, perprasti kultūrą.

Per kiek laiko jie galėtų prisitaikyti prie gyvenimo Lietuvoje ir pasirūpinti patys savimi?
„Nereikia pamiršti, kad pirmieji pabėgėlių metai naujoje aplinkoje apskritai turbūt bus skirti stresui mažinti, ir kad užsimirštų patirti sunkūs išgyvenimai karo zonose. Tik po kokių metų galima pradėti kalbėti apie aktyvesnes programas“, – įsitikinusi nevyriausybinės organizacijos Moterų informacijos centras, turėjusios pabėgėlių moterų integracijai skirtą projektą, atstovė Dovilė Rūkaitė.

„Jei žmonės atvyksta po ypatingų kankinimų, persekiojimų, juos kankina ligos, reikia psichologo pagalbos“, – pastebėjo „Vilniaus arkivyskupijos Carito“ narė I. Skuodienė.

Lietuvoje septynerius metus gyvenantis, studijas baigęs siras M. Tiba įsitikinęs, kad kuo daugiau pabėgėliai bendraus su lietuviais, stebės jų kasdienį gyvenimą, lankysis renginiuose, tuo greičiau įsilies į bendruomenę.

Ar pabėgėlių vaikai privalės lankyti darželius, mokyklas? Ar mokytojai tam pasiruošę?

Tarptautinės rekomendacijos sako, kad užsieniečiai laikinai gali mokytis išlyginamojoje klasėje ar grupėje, paskui į darželius ar mokyklas eina su visais, tik turi papildomų konsultacijų, individualų ugdymo planą. Visi vaikai iš užsieniečių registracijos centro lanko Pabradės „Ryto“, „Žeimenos“ gimnazijas, tie, kurie atvyksta į Ruklos pabėgėlių centrą, lanko Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko pagrindinę mokyklą.

„Kalbant apie krikščionių šeimas iš Irako, jų vaikai lanko Vilniaus „Versmės“ gimnaziją, ji taiko daugelyje Europos Sąjungos valstybių naudojamą modelį – pirmus metus lankyti intensyvias lietuvių kalbos pamokas ir pasirenkamus dalykus, kuriuos lengviau suprasti, pavyzdžiui, matematiką. Tik po metų vaikai įtraukiami į tam tikras klases“, – sakė I. Skuodienė.

Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje trūksta tinkamai parengtų trečiųjų šalių piliečių vaikams pritaikytų ugdymo priemonių, pedagogams – kompetencijų dirbti su kitataučiais. Tarkime, 2005 metais Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto užsieniečių vaikų ugdymo organizavimo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose tyrimo rezultatas, apklausus 394 darbuotojus 25 skirtingose šalies mokyklose: didžiausiu iššūkiu mokant užsieniečius tampa kalbinis barjeras, kitokie reikalavimai, neigiamos kitų mokinių nuostatos. Mokytojai dažnai nėra pasiruošę priimti į klases atvykėlių vaikų. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai Alfa.lt sakė, kad artimiausiu metu bus surengtas pasitarimas su savivaldybėmis, į kurias numatoma perkelti ir integruoti pabėgėlius, dėl vaikų mokymo.

Kaip nustatomas pabėgėlių vaikų žinių lygis prieš leidžiant juos į mokyklą?

Jei atvykę vaikai turi savo šalyje išduotą mokymosi pasiekimų dokumentą, mokykla jį pripažįsta, bet didžioji dauguma įrodymų apie savo pasiekimus neturi.

„Daugeliu atvejų vaikų atvyksta be mokymosi pasiekimų dokumentų, todėl reikia nustatyti mokymosi pasiekimų atitiktį. Dažnu atveju paaiškėja, kad 15–16 metų jaunuolio žinios tegali būti prilyginamos 3 ar 4 klasės žinių lygiui. Tuomet mokinys integruojamas pagal savo amžių į klasę, tačiau jam sudaroma individuali programa ir mokytojams tenka dirbti su juo individualiai“, – aiškino švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.

Musulmonų pabėgėlių moterys, atvykusios į Lietuvą, tikriausiai nedirbs?

Vilniuje gyvenančios čečėnės dirba, nors, mąstant stereotipiškai, joms tai turėtų būti nepriimtina. Prieš devynerius metus kelios nevyriausybinės organizacijos ėmėsi iniciatyvos „120 dienų“, kurios tikslas buvo palengvinti pabėgėlių moterų ir jų šeimų įsiliejimą į mūsų šalies gyvenimą. Projektas pasiteisino, tik nutrūko finansavimas ir pagalba baigėsi. „Moterų nereikia įtikinėti dirbti, joms reikia sudaryti sąlygas dirbti. Kalbos mokymas ir integracija yra viena, tačiau, jei moteris, pavyzdžiui, turi mažamečių vaikų, kur juos padėti.

Reikia sukurti visą paslaugų paketą, integruoti ne tik moteris, bet ir vykdyti pabėgėlių vaikų užimtumą. Aišku, reikalingos ir moterų įgalinimo programos, ypač moterims, kurios buvo ilgalaikės bedarbės, o galbūt apskritai niekada nedirbo“, – įsitikinusi „Moterų informacijos centro“ projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.

Kokia visuomenės pagalba atvykėliams reikalingiausia?

„Vaikų priežiūra, nes, jei tėvams reikės mokytis ir tvarkyti dokumentus, bus sunku. Kiekvienas supranta, kad pabėgėlis turės apsirūpinti paprasčiausiais buitiniais dalykais, puodais, patalyne“, – vardijo grupės „Pagalba pabėgėliams Lietuvoje“ atstovė E. Žurovska-Puodžiūnienė.

Jiems reikia mokytis kalbos, tvarkytis dokumentus, ruoštis įsilieti į darbo rinką, todėl praverčia teisininkų, vertėjų, psichologų konsultacijos.

„Pabėgėliams organizuojami profesiniai kursai, teikiamos medicininės paslaugos, ypač sunkiai gyvenantiems asmenims padedame maisto produktais, drabužiais“, – pasakojo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kaune atstovė Eglė Rušinskaitė.

Raudonojo Kryžiaus draugija turi dienos centrų, kuriuose mokoma lietuvių kalbos, padedama spręsti kasdienius reikalus, tvarkyti dokumentus, sukviečiami pabendrauti vietiniai gyventojai ir pabėgėliai, švenčiamos šventės. Ir dienos centrai, ir „Carito“ organizacija mielai priimtų savanorių, kurie galėtų pabūti su vaikais, vertėjauti, mokyti, palydėti, bendrauti šeimomis. Jiems galite pranešti, jei norėtumėte pabėgėlį apgyvendinti savo būste.

Ar galiu pasiūlyti darbą pabėgėliui?

Taip. Neatvykus konkretiems žmonėms dar sunku pasakyti, kokių profesijų, patirties, gebėjimų jie bus. Jie nekalba lietuviškai ir dažniausiai prastai kalba angliškai, tačiau yra darbų, kuriems atlikti kalbos barjeras ne kliūtis.

Kada pabėgėliai galės pretenduoti į Lietuvos pilietybę?
Kaip nurodo Migracijos departamentas, prieglobsčio suteikimas Lietuvoje apima leidimo gyventi (nuolat arba laikinai) Lietuvoje išdavimą bei socialinės pagalbos suteikimą užsienio valstybės piliečiui, kuris savo gimtojoje šalyje patyrė arba gali patirti persekiojimą. Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje pagal įprastinę tvarką suteikiamas 5 metams ir praėjus šiam terminui gali būti pratęsiamas. Leidimas laikinai gyventi pabėgėliams gali būti pratęstas po 2 metų, jei iki to laiko neatsiranda galimybės grįžti į kilmės šalį.

Kalbant apie pilietybės suteikimą pabėgėliams, svarbu pažymėti, kad Lietuvos pilietybės įstatymas numato nemažai sąlygų pilietybei įgyti natūralizacijos keliu. Viena iš jų – kad užsienietis, prašantis pilietybės, privalo turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Vien to neužtenka – užsienietis taip pat privalo būti 10 metų teisėtai nuolat gyvenęs Lietuvoje, išlaikęs lietuvių kalbos bei Konstitucijos pagrindų egzaminus ir turintis teisėtą pragyvenimo šaltinį. Iš natūralizuojamų užsieniečių taip pat tikimasi, kad jie raštu pareikš savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės arba automatiškai neteks kitos valstybės pilietybės, tapę Lietuvos piliečiais.

Visa tai reiškia, kad pabėgėliai, siekiantys Lietuvos pilietybės, prieš tai privalės ilgai gyventi Lietuvos teritorijoje, neturėti nuobaudų ir įrodyti, kad sėkmingai integravosi visuomenėje. Taip pat jie turės pagrįsti savo pageidavimą toliau gyventi Lietuvoje, kas gali būti sudėtinga, jeigu padėtis jų kilmės šalyse pasikeistų į teigiamą pusę.

Skaitykite daugiau: Svarbiausi atsakymai: kaip pabėgėliai gyvens Lietuvoje? | Alfa.lt

Jeigu turite daugiau jums aktualių klausimų, rašykite komentaruose ar kreipkitės į mus. Pasistengsime į juos atsakyti.

960 640 Justinas

Justinas

Young professional passionate about helping others.

All stories by : Justinas